Ketvirtadienį Seimas planavo balsuoti dėl baudų už „viešą šeimos niekinimą“, tačiau klausimas buvo išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. „Nėra pasaulyje matyta, kad frakcijų seniūnai prieš posėdį kalbėtų tik apie šį klausimą. Tai rodo, kad kai kuriems Seimo nariams yra svarbi tarptautinės visuomenės nuomonė, - kalbėjo V. Simonko. - Suprantu, kad į mūsų nuomonę parlamentarai dažnai nekreipia dėmesio, tačiau jie atsižvelgs į tarptautinė reakciją“.
Frakcijų seniūnų balsai tvirtinant darbotvarkę dėl šio projekto pasiskirstė po lygiai. Klausimą sprendė Seimas. Už tai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo 39 seimūnai, prieš buvo 34, o 20 Seimo narių susilaikė.
Už projekto įtraukimą į darbotvarkę balsavo „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, „Drąsos kelio“ atstovai.
„Sugebėjome mobilizuotis, šios dienos rezultatą vertinu kaip mažą pergalę dideliame mūšyje, - sakė V. Simonko. - Esame suskaičiavę, kad Seime yra septynios homofobinės ir transfobinės pataisos. Jos turi skirtingą statusą: vieni laukia svarstymo, kiti – pateikimo. Noriu pasakyti, kad atliekame šunų, prižiūrinčių tvarką, funkciją. Stebime kiekvienos pataisos likimą Seime. Tai, kad yra norinčių uždegti žalią šviesą tokioms pataisoms, žinau. Ketvirtadienio balsavimas parodė, kad labai mažai Seimo narių simpatizuoja žmogaus teisėms, nes balsavimas buvo slidus“.
Pasak V. Simonko, pagrindiniai mūšiai už žmogaus teises laukia ateityje. „Mes atliekame savo pilietinę pareigą. Matome, kad poveikį politikai galime daryti, - teigė V. Simonko. - Vakar bendravome su partneriai iš JAV. Jie man atsiuntė iliustraciją, kurioje nurodytos šalys, kurios bando priiminėti panašius įstatymus. Mes mentališkai priklausome ne Europos Sąjungai, o klaidžiojame tarp jos ir stiprios, karingos kaimynės Rusijos. Reikia pripažinti, kad pasiduodame Rusijos įtaikai. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje nuolat atsiranda homofobiškų įstatymų pataisų“.
V. Simonko atkreipė dėmesį ir į bažnyčios daroma įtaką. „Bažnyčia daro savo tylų, juodą darbą mūsų klausimu. Niekam nėra paslaptis, kokia stipri yra bažnyčios įtaka mūsų šalyje. Rezultatą mes jaučiame. Seimūnai yra tiesiogiai arba netiesiogiai įtakojami. Gaila, kad Lietuvoje visada reikia rinktis tarp šeimos vertybių arba žmogaus teisių. Vakaruose lygios galimybės ir žmogaus teisės eina kartu. Lietuvoje tai yra priešprieša“, - kalbėjo V. Simonko.
LGL vadovas išsakė norą, kad Lietuvoje būtų daugiau politikų, su kuriais galima būtų konstruktyviai diskutuoti. „Dažnai politikai sako, kad nepasisako prieš mus, tačiau matomesni ir garsesni yra politikai, kurie yra prieš. Petras Gražulis yra pavyzdys kaip galima panaudoti visą savo potencialą kariaujant prieš žmogaus teises. Jeigu šiuo pavyzdžiu naudotųsi politikai, kurie yra už jas, galbūt, matytume rezultatą. Kol politikai pasyviai stebės procesą ir praleis progą pasisakyti, turėsime tik negatyvų rezultatą“, - kalbėjo V. Simonko.
