Šiek tiek didesnę nei minimalią algą gaunantis Michailas pasidžiaugia, kad atlyginimas šiemet jam padidėjo, gavo dar ir premiją už gerą darbą. Vyriškis sako, kad papildomi 100 eurų per mėnesį jam jau dideli pinigai:
„Žinai, eini į parduotuvę ir pasirenki, kas yra pigiau. Ne tai, kas tau patiktų, bet kas pigiau. Praeini visas lentynas – va, čia 50 centų pigiau.“
Tiesa, žmonės tikina, kad atlyginimai jiems neauga taip sparčiai kaip kainos parduotuvių lentynose:
„Nei kiek. – Tikrai nei kiek? – Na, gal kokiais 5 eurais.“
„Atlyginimai turėtų būti didesni nei infliacija, nieko naujo negalima sugalvoti.“
„Iš tikrųjų ne daug, tas kilimas yra minimalus, maksimum 60 eurų.“
„Daugiau gauni ir daugiau išleidi. Nelabai pasijautė.“
O „Sodros“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos didėjo beveik 14 procentų palyginti su pernai ir į rankas jos siekė 1051 eurą. Kai tuo tarpu praėjusių metų pirmą ketvirtį vidutinės darbo pajamos į rankas siekė 937 eurus.
„Jeigu lygintume su pernai vidutiniškai apie 114 eurų vidutiniškai dirbančiajam padidėjo į rankas. Sparčiau darbo pajamos didėjo ne biudžetiniame sektoriuje“, – komentuoja „Sodros“ patarėja Kristina Zitikytė.
Tiesa, paguoda menka, mat kainos šalyje augo dar sparčiau nei didėjo atlyginimai. Sausio mėnuo buvo lūžio taškas, kai darbo pajamų augimą infliacija pavijo. O štai kitais mėnesiais infliacija atlyginimų augimą netgi viršijo. Kovo mėnesį vidutinis pajamų augimas siekė apie 13 procentų, o infliacija šoktelėjo beveik iki 16 procentų.
„Tai visgi dalies tų pajamų padidėjimo žmonės negalės pajusti. Nes infliacija dalį augimo ir suvalgo“, – kalba K. Zitikytė.
Gyventojai piktinasi:
„Greičiau didėja kainos nei atlyginimai ir tas adekvatumas turėtų susilyginti.“
„Žinoma, neadekvačiai kyla atlyginimai kainų kilimui. Bet šiek tiek pasijuto.“
„Aišku, kad nepasivejam – viskas labiau brangsta nei kilo atlyginimai.“
Finansų ministrė Gintarė gyventojus ramina ir žada, kad atnaujintame biudžete numatytos papildomos antiinfliacinės priemonės gyventojų kišenes papildys jau antrąjį šių metų ketvirtį.
„Tai kalbame ir apie pensijų papildomą indeksavimą, didinimą dar 5 procentais, kad skirtumas nuo parėjusių metų būtų apie 16 procentų. Taip pat yra NPD didinamas, dėl ko žmonės gaus daugiau pajamų. Ir visi šie sprendimai įsigalios nuo biudžeto priėmimo – pensijos birželio 1 dienos“, – teigia G. Skaistė.
Pasak ministrės, jei šalies ekonomikoje bus esminių pokyčių, šių metų rudenį biudžetas dar gali būti tikslinamas.
Visgi net pučiantis maisto ir paslaugų kainoms, gyventojai nepuolė taupyti ir veržtis diržų. Stebint 4 pirmuosius šių metų mėnesius, kiek gyventojai išleidžia pinigų ir atsiskaito mokėjimo kortelėmis – vartojimas tik auga. Pasak ekonomistų, infliacija neatslūgs tol, kol žmonės bus pasiruošę mokėti už prekes ir paslaugas didesnėmis kainomis.
„Net ir didėjant kainoms, gyventojai visiškai nepuolė taupyti. Turbūt prie to prisideda ir didėjantis darbo užmokestis, gyventojai jaučia turintys daugiau pinigų. Nenori taupyti, matydami kylančias kainas ir bijo, kad ateityje bus dar brangiau, kodėl neišleisti tų pinigų dabar“, – tvirtina „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Nenori taip greitai keisti savo vartojimo įpročių. Vėlgi tai susiję ir su po pandeminiu laikotarpiu, kai nori gauti paslaugų, kurių negavo per pandemiją“, – aiškina SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ir panašu, kad Lietuva jau artėja prie tų Europos Sąjungos šalių, kurių vadinti pigiomis, liežuvis neapsiverčia. Pagal vartojimo prekių kainų lygį Lietuva pasivys Europos Sąjungos vidurkį. O infliacijos pikas bus pasiektas po kelių mėnesių.
„Nereikia stengtis lenktyniauti su infliacija ir kelti darbo užmokestį 20–30 procentų, nes pakėlus dabar mes galime penkerius metus išvis to nematyti“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ir iš tikrųjų yra sektorių, kuriuose atlyginimai pirmą šių metų ketvirtį augo itin sparčiai – netgi virš 20 procentų. Tiesa, toks augimas susijęs ir su pandemijos laikotarpiu, kai šie sektoriai išgyveno štilį.
„Apskritai čia atlyginimai yra mažiausi rinkoje ir darbo pajamos į rankas čia nesiekia ir 1000 eurų, kartais nesiekia ir 900 eurų“, – sako K. Zitikytė.
Pasak ekonomistų, didžiosios dalies gyventojų reali perkamoji galia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje krenta pirmą kartą per kelis dešimtmečius. Ir šalys susiduria su iššūkiu, kai kainų šuolis yra didesnis nei atlyginimų augimas.
