Kovotojai su skurdu nerimauja, kad maisto kainų šuolis privers dar daugiau lietuvių skursti.
Netoli Šiaulių Pakapėje gyvenanti Nijolė atėjo į parduotuvę šiek tiek maisto. Moteris paprašė 4 agurkų, maišelio pomidorų, pakelio dešrelių. Tenka mokėti 7 eurus.
„Pensininkams sunku gyventi iš tokių pensijų ir tokiom kainom. Reikia mažinti kainas“, – sako senjorė Nijolė.
Parduotuvės šeimininkas pripažįsta, kad jo parduotuvėje kainos pastarąjį pusmetį kyla, nes esą jas brangina tiekėjai. Pieno produktai vien per mėnesį pabrango iki 40 procentų, kiaušiniai trečdaliu.
„Košmariškas brangimas yra. Mes dėl elektros neprisidedam, dedam procentą tą patį, ką dėjome prieš 20 metų,15, tą patį dedam dabar. Tiekėjai, gamintojai sukelia kainas“, – kalba parduotuvės savininkas Vytautas Kačinauskis.
Parduotuvės šeimininkas skundžiasi, kad dėl tokio brangimo vieni pirkėjai ėmė taupyti ir pirkti mažesniais kiekiais, o kiti čia net nebeužsuka – tikėdamiesi akcijų, važiuoja į didžiuosius prekybos centrus. Pirkėjai kalba:
„Sunku įpirkti, sunku pragyventi.“
„Kainos kiekvieną dieną auga, o pašalpos, pensijos, truputį padidina keliais eurais ir viskas.“
„Savo bulves, agurkų, morkas turim. Duonelės, bulkos, dešrikės nusiperkam.“
Po Velykų Lietuvos parduotuvėse – naujas kainų šuolis. Kainų stebėtojai iš „Pricer“ nustatė, kad vos per mėnesį, balandį, palyginti su kovu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis pabrango 7 proc., tai yra 4 su puse euro. O palyginti su pernai balandžiu – pigiausių maisto produktų krepšelis dabar kainuoja ketvirtadaliu brangiau ir tai yra 5 metų stebėjimų rekordas.
„Velykinės šventės pasibaigė. Turime kainų augimą, iš 59 stebimų prekių brangsta 52, pinga trys. Viskas lipa toliau“, – sako „Pricer“ atstovas Petras Čepkauskas.
Per metus pigiausias saulėgrąžų aliejus pabrango beveik trigubai, pigiausia grietinė – dvigubai, avižiniai dribsniai – 73 proc., makaronai 60 proc, sviestas 50 proc., bananai 30 proc., batonas 15 proc.
Prekybininkai teisinasi, kad net ir pigiausių prekių kainų sulaikyti nebegali. Darbuotojams reikia mokėti didesnes algas, pabrango žaliavos, elektra, tad tai atsispindi ir galutinėje produktų kainoje.
„10 proc. dedamoji atlyginimų padidėjusi, energetika 3 kartus pakilusi. Žaliavos, pvz, pienas auga per mėnesį 7 proc. grūdai pabrango 30 proc“, – kalba „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Kainų augimas jau viršija algų ir pensijų didėjimą, tad ekonomistai neslepia – mažėja Lietuvos gyventojų perkamoji galia, už pensiją ar algą įpirksime vis mažiau prekių.
„Šiais metais atlyginimų augimą, nors jis dar spartus, jį valgo infliacija, metinė siekia beveik 17 proc, pirmąjį pusmetį suvalgys perkamąją galią“, – komentuoja ekonomistė Greta Ilekytė.
Kovotojai su skurdu perspėja, kad viena didžiausių infliacijų visoje Europos Sąjungoje skaudžiausiai smogia mažiausias pajamas turinčius gyventojus, tad prognozuoja dar daugiau skurstančių.
„Gauna 150 eurų išmoką, jis viską atiduoda maistui, o turi dar ir būstą išlaikyti, kažkur gyventi, susidėvi batai, drabužiai“, – sako skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Kainų stebėtojai perspėja, kad ir prasidėjęs kepsnių sezonas bus brangesnis nei pernai – vištiena per metus pabrango trečdaliu, kiauliena – penktadaliu. Ir kol tęsiasi karas Ukrainoje, prognozuoti maisto brangimo perspektyvą, anot jų, neįmanoma.
