Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti. Nors tokie Seimo tyleniai teisinasi, kad darbus daro tyliai ir ne prieš kameras, Seimo aktyvistai sako, kai dalis jų kolegų Seime, kaip ne savo rogėse, ir atlieka tik statistų rolę.
Parlamentai pasaulyje būna įvairūs. Štai britų parlamentarų posėdžiai dažnai gali priminti net teatro pasirodymus. O kai kur posėdžių salės tampa muštynių ringu.
Aistrų kartais netrūksta ir mūsų lietuviškajame Seime:
„Jeigu Vytautas Bakas nekalbės, aš tikrai nebekalbėsiu. Žiūrėkit. — Eik sėst tiktai, b***t! — Klausyk, klausyk, uždaryk burną savo, gerai, asile.“
„Nu jis paėmė ir va taip va tiesiai smūgiavo. Labai stipriai.“
Bet yra ir atskira kategorija parlamentarų – savotiškų tylenių. Jie plenarinių posėdžių metu dažniausiai sėdi nė nepraverdami burnos. Bent jau viešai, kai vyksta diskusijos vienais ar kitais klausimais.
„2000–2004 vienas klaipėdietis buvo išrinktas Seimo nariu ir po kadencijos „Vakarų ekspresas“, klaipėdietiškas laikraštis, klausia: jūs per kadenciją kalbėjote vieną kartą. Ką jūs ten kalbėjote? Jis žmogus sąžiningai ir pasakė – pasakiau, kad atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau“, – pasakoja Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Seimo kanceliarija skaičiuoja statistiką – kiek parlamentarų yra padarę viešus pareiškimus. Iki šio rudens, nuo kadencijos pradžios, tai yra, per 2 metus, jokio pareiškimo neatliko net 32 parlamentarai.
„Jeigu turi ką pasakyti, tai gali kalbėti, bet nu kažkaip aš dar nepribrendau tam galbūt“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Virgilijus Alekna.
Tiesa, Seimo nario pareiškimas yra atskiras žanras. Į šią statistiką neįeina replikos ir pasisakymai svarstant įstatymų projektus. Tačiau kai kurie santūresni parlamentarai nekalba nei pareiškimais, nei replikomis. Arba kalba itin retai.
„Čia gal ir mano natūra tam tikrą dalyką duoda, nes yra klausimų, kurie man svarbūs ir mėgstu šnekėti apie dalykus, apie kuriuos aš pakankamai pasigilinęs ir galiu eiti išdėstyti argumentus arba faktus“, – sako Konservatorių frakcijos narys Arūnas Valinskas.
„Aš galvoju, kad labai intensyviai dirbu komitete, kur, mano manymu, darbas yra tas tikrasis, taip pat frakcijos pasitarimuose, kur viskas būna iš tiesų šnekant nuspręsta iš anksto, o plenarinių posėdžių metu mes darome tam tikrą politinį teatrą“, – teigia Laisvės frakcijos narys Marius Matijošaitis.
Iš tiesų, tiek politikos naujokai, tiek ir senbuviai sako, kad tyla Seimo salėje, dar nereiškia tylos už jos. Kai kurie parlamentarai aktyvesni komitetuose arba koncentruojasi tiesiogiai į savo rinkėjus. Keliauja tiek į savo apygardas, tiek ir kviečiasi rinkėjus ekskursijoms į parlamentą.
„Mūsų rinkėjai yra skirtingi. Kaip vertina mano rinkėjai ir kaip vertina kokie nors Valdemaro Valkiūno rinkėjai, tai turbūt jie yra gana skirtingi tie rinkėjai. Aš turiu juos gerbti ir bandyti suprasti, kodėl tas Seimo narys elgiasi būtent taip. Todėl, kad jis taiko savo rinkėjams, ne mano rinkėjams“, – kalba E. Gentvilas.
„Paaiškinkit visuomenei, kodėl taip retai jūsų balsą girdime? — Tai čia ne mane reikėtų kalbinti, o mūsų žurnalistus, kurie kartais tik iki 5 ar iki 10 moka skaičiuoti. Ir jie turi savo numylėtinius, kuriuos kalbina. Vienus kalbina, nes žino, kad žiūrovai mėgsta intrigas, o tie, kurie tyliai dirba savo darbą, tuos mažiau ir kalbina“, – tikina valstiečių frakcijos narys Stasys Tumėnas.
Kai kurie politikai išmokę ir patraukti žiniasklaidos dėmesį.
„Mano kaimynas, suolo kaimynas, yra Petras Gražulis, jis irgi davė patarimą – žiūrėk, nesisklaidyk, kol nėra kamerų. Kai bus, tada ir šnekėk. Tai aš irgi mokausi iš geriausių, 7 kartą išrinktas“, – sako socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
„Tai gerai, šiandien Žemaitaitis kalbėjo apie Šaulių sąjungą. Jis kalbėjo absurdus, vėjus visiškus, jis nebuvo net perskaitęs, tai geriau tu jau patylėk, negu taip kalbėti“, – kalba konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.
„Kadangi atėjęs, daug laiko sporte praleidęs, ir tam, kad sporte kalbos nėra įprastas dalykas, ten daugiau turi daryti, padaryti ir rezultatus vertina kiti, o čia, kaip sakoma, kiek atvirkščiai“, – aiškina Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Virgilijus Alekna.
Aktyvesni Seimo nariai sako, kad tylenių ir statistų Seime tikrai yra. Kai kurių kolegų pavardes sunku net atsiminti.
„Bet aišku, yra ir statistų. Kurie tik pagal instrukcijas spaudžia mygtukus. Neturi atradę savo vietos, nerado savo specializacijos, nėra tokių kompetencijų, kad galėtų ginti savo poziciją argumentuotai, visko yra“, – tvirtina L. Kasčiūnas.
„Daug tokių tylenių pastebit? — Nemažai, bet kol kas yra pusė kadencijos, tai dar yra pora metų atsiskleisti ir parodyti save geriausioje šviesoje“, – sako G. Paluckas.
„Matyt, jiems yra gerai taip, kaip yra, kai reikia pakelia ranką, kai reikia nuleidžia ir taip leidžia laiką Seime. Nu negalėčiau daugiau sugalvoti, reikia klausti pas juos, kodėl nedalyvauja, aš manau, kad parlamentas yra vieta, kur reikia diskutuoti ir ginčytis“, – tikina Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.
Politikai sako, kad žalą padarė ir nuotoliniai komitetų posėdžiai – aistringesnės diskusijos, ieškant geresnio sprendimo yra gyvos, o ne per kompiuterių ekranus.
