Vida Tavorienė
Valstybės saugomi ir pramogai profesionalios medžioklės plotuose priveisti laukiniai gyvūnai niokoja pasėlius, o žemdirbiams nubyra simbolinės kompensacijos už patirtus nuostolius. Pernai buvo rasta išeitis, kaip jas dar sumažinti arba visai neatlyginti šios žalos. Šias kompensacijas pakeitė europietiška taisyklė – de minimis („nereikšminga“) pagalba iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad žemdirbių patirti nuostoliai prilyginti minimaliai valstybės paramai, kurią Europos Komisija visoms šalims yra įspraudusi į tą pačią Prokrusto lovą – 7 500 eurų per trejus metus. Pritaikius šią formulę, kompensacijos už pernykščius žvėrių padarytus nuostolius kai kurių ūkių visai nepasiekė, o kai kuriems jos smarkiai sumažėjo. Ūkininkai ketina teismuose reikalauti atlyginti patirtą žalą.
Neliko kompensacijų
Pernai pakeista laukinių gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka ir pamalonino, ir visai netikėtai iš peties smogė žemdirbiams, ypač Panevėžio ir Kėdainių krašto ūkininkams, kurie dirba šalia didžiausių Lietuvoje profesionalios medžioklės plotų, valdomų Panevėžio miškų urėdijos, ir kurių pasėliuose ganosi stumbrai.
Žemdirbiams buvo apskaičiuoti didesni nuostoliai, tačiau jie kaipmat ištirpo gudriai pritaikius EK nustatytą de minimis pagalbą iš valstybės biudžeto. Vieni ūkiai kompensacijų visai negavo, kitiems patirtos žalos buvo atlyginta gerokai mažiau.
Štai Panevėžio rajono Ėriškių žemės ūkio bendrovei turėjo būti atlyginta daugiau kaip 80 tūkst. litų. Tokius nuostolius patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija. Už elnių, stirnų, šernų, danielių suniokotus pasėlius turėjo atlyginti Panevėžio miškų urėdija, o valstybės saugomų stumbrų padarytas eibes turėjo kompensuoti Aplinkos ministerija. „Šių kompensacijų už 2013 metus nesulaukėme. Nors už ankstesnius metus nustatyti nuostoliai buvo tvarkingai atlyginami“, – rankomis skėsčiojo Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis.
Krekenavos seniūnijoje ūkininkaujantis Vigandas Petrėnas neteko 10 tūkst. litų kompensacijų. Jam buvo apskaičiuota apie 25 tūkst. litų laukinių gyvūnų padarytos žalos. Stumbrų padarytas eibes atlygino Aplinkos ministerija, o profesionalios medžioklės plotus valdanti Panevėžio urėdija kompensavo tik maždaug pusę nuostolių.
„Liko skolingi 10 tūkst. litų ir nenori mokėti. Kreipsiuosi į teismą – kito būdo nematau, kaip atgauti įvertintą žalą. Negaliu šerti laukinių gyvūnų, kuriuos medžioja politikai, verslininkai, užsieniečiai. Jie sumoka pinigus urėdijai, o žemdirbiai skaičiuoja nuostolius“, – sakė nuleisti rankų neketinantis ūkininkas.
Ir Ėriškių žemės ūkio bendrovė, ir krekenavietis, kaip ir dar nemažai ūkininkų, kompensacijų už žvėrių padarytus nuostolius neturėtų gauti dar dvejus metus. Briuselio reglamente nurodyta, kad bendra valstybės pagalba, suteikta žemės ūkio įmonei ar ūkiui, visose ES šalyse negali būti didesnė nei 7 500 eurų (25,9 tūkst. litų) per trejus metus. Argumentuojama, kad apriboti valstybės paramą ūkiams arba žemės ūkio įmonėms reikia, kad nebūtų iškreipta konkurencija vientisoje Europos rinkoje. Su ES biurokratais nepasiginčysi. Tik Lietuvos ūkininkams būtų įdomu sužinoti, kaip reaguotų jų kolegos prancūzai ar vokiečiai, jei po jų pasėlius nors porą kartų pabraidžiotų kaimenė stumbrų. Tiesa, šiemet minimali valstybės pagalba pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje dukart padidinta – iki 15 tūkst. eurų (bemaž 52 tūkst. litų) per 3 metus.
Rekordinė suma sutirpo
Pernai žemės ūkio ir aplinkos ministrai pakeitė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo metodiką. Žvėrių padaryti nuostoliai pradėti skaičiuoti pagal kiekvieno ūkio pasėlių derlingumą. Anksčiau jie buvo skaičiuojami pagal vidutinį rajono derlingumą. Gerus derlius imantys ūkininkai apsidžiaugė, kad pagaliau bus teisingai įvertinama jų žala. Tačiau valdininkai greitai susizgribo, ar ne per daug žemdirbiams teks mokėti kompensacijų.
Iš tikrųjų pakeitus laukinių gyvūnų padarytos žalos nustatymo tvarką išaugo nuostoliai. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio, pernai apskaičiuota laukinių gyvūnų žemdirbiams padaryta žala – rekordinio dydžio – daugiau kaip 315 tūkst. litų (užpernai buvo 186 tūkst. litų).
Daugiausia eibių ūkininkams padarė komercinės medžioklės plotuose gyvenantys laukiniai gyvūnai. Jų padarytą žalą – apie 240 tūkst. litų – turėjo atlyginti Panevėžio miškų urėdija. Stumbrų žala įvertinta apie 70 tūkst. litų. Daugiau nei du tūkstančius litų ūkininkams turėjo atlyginti medžiotojų būreliai.
Išaugusi kompensacijų suma pribloškė Panevėžio miškų urėdiją, kuri dėl bemaž padvigubėjusių nuostolių grasino bylinėtis su žalą įvertinusia komisija. Tačiau to neprireikė. Staiga pritaikius de minimis pagalbą, urėdijos biudžetas buvo apsaugotas, o ūkininkams atkišta špyga. Panevėžio miškų urėdija žemdirbiams išmokėjo net 2,5 karto mažiau, nei buvo apskaičiuota, t. y. apie 90 tūkst. litų.
„Sumokėjome tiek, kiek priklausė pritaikius de minimis paramą. Konkurencijos tarybai pateikiame duomenis, kiek anksčiau esame sumokėję kompensacijų. Buvo skaičiuojama 3 metų suma, kuri neturėjo būti didesnė nei 7,5 tūkst. eurų“, – rasta išeitimi, kaip sumažinti kompensacijas, džiaugėsi Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas einantis Vaclovas Šiūšis. Jis tik krimtosi, kad tokia metodika nebuvo pasitelkta anksčiau.
Įsikišo Konkurencijos taryba
Iš tikrųjų kodėl skaičiuojant pernykščius laukinių gyvūnų padarytus nuostolius buvo pritaikyta de minimis pagalba? Ar kompensacijas už laukinių gyvūnų padarytas eibes galima prilyginti valstybės paramai? Juk reglamente detaliai nenurodyta, kad nuostolių atlyginimas – valstybės parama.
To paaiškinti negalėjo nei Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), nei Aplinkos ministerijos (AM) atstovai. ŽŪM specialistai sakė, kad metodiką patvirtino AM, tad jos atstovai ir turėtų žinoti, kodėl nuostolių atlyginimas prilygintas de minimis paramai ir kodėl ši taisyklė prisiminta pernai.
„Kompensacijos už laukinių gyvūnų padarytą žalą nėra valstybės parama“, – pokalbio pradžioje išsprūdo AM Miškininkystės skyriaus vyriausiajai specialistei Jolantai Urbelionytei. Tačiau vėliau ji paaiškino, kad de minimis taisyklė turi būti taikoma kompensuojant saugomų gyvūnų padarytą žalą, nes taip nurodė Konkurencijos taryba. „Aplinkos ministerija pati to nesugalvojo. Parengtą žalos skaičiavimo metodiką derinome su Konkurencijos taryba, kuri nurodė atsižvelgti į de minimis pagalbos taisyklę. Neseniai pakartotinai dėl to kreipėmės į šią tarybą ir gavome atsakymą, kad skaičiuojant žalą minėtą taisyklę reikia taikyti. Beje, ją reikėjo taikyti nuo stojimo į ES dienos“, – aiškino J.Urbelionytė.
AM atstovė pabrėžė, kad dar 2011 m. ir ŽŪM rašte nurodė, kad griežtai saugomų rūšių gyvūnų padarytos žalos kompensavimas yra valstybės pagalbos priemonė. Todėl parengta jų padarytos žalos apskaičiavimo metodika ir kompensavimo tvarka turėtų būti derinama su Konkurencijos taryba.
AM Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė pastebėjo, kad dėl pritaikytos de minimis pagalbos žemdirbiai per daug nenukentėjo. „Kompensacijų už stumbrų padarytą žalą už 2013 m. buvo apskaičiuota apie 150–160 tūkst. litų, o išmokėta – per 134 tūkst. litų. Iš 14 žalą patyrusių ūkininkų kompensacijų negavo 2, o dar vienam ji buvo sumažinta“, – patikslino J.Urbelionytė. Už 2012 metus stumbrų padaryta žala buvo įvertinta 425 tūkst. litų. Tiek ir buvo išmokėta žemdirbiams.
Prasilenkia su logika?
Ūkininkai įsitikinę, kad tokie valdininkų aiškinimai prasilenkia su logika. „Kokia čia valstybės parama? Jei valstybės saugomi ar profesionalios medžioklės plotuose auginami laukiniai gyvūnai ganosi laukuose, tai yra didelė žala mums, žemdirbiams. Tad kompensacijos už nuostolius jokiu būdu negali būti prilyginamos valstybės paramai. Šiuo atveju mūsų remti nereikia, tegu šeimininkai tinkamai reguliuoja žvėrių populiaciją ir saugo juos“, – sakė kasmet būrius laukinių gyvūnų iš savo pasėlių vaikantis Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Zopelis.
Žemdirbius palaiko ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Išklausęs jų skundų, meras kreipėsi į naują laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo metodiką patvirtinusias ŽŪM ir AM. Tačiau paaiškinimų, kodėl sutirpo kompensacijos žemdirbiams, kol kas nesulaukė.
„Jei žvėrys nuniokojo pasėlius, žemdirbiams turi būti atlyginta pagal valstybės nustatytą tvarką. Ji neatšaukta. O dabar Aplinkos ministerija išrado, kad tai nėra kompensacijos, o parama, kuri negali būti didesnė nei 7,5 tūkst. eurų vienam ūkiui per 3 metus. Juk yra ūkių, kurių kasmet patiriama žala yra keleriopai didesnė. Ką daryti žmonėms, kurie ūkininkauja prie komercinių medžioklės plotų? Kaip jiems apsisaugoti nuo žvėrių, juolab kad jų yra per daug? Mūsų krašto žemės našios, čia intensyviai ūkininkaujama, žemdirbiai rimtai dirba, daug investuoja ir daug gamina. Čia visai ne juokai“, – karščiavosi meras.
Ganosi žvėrių kaimenės
Ir gamtosaugininkai, ir miškininkai, ir medžiotojai dažnai priekaištauja ūkininkams, kad jie patys nesaugo savo pasėlių. Žemdirbiai atkerta, kad norint apsaugoti pasėlius reikėtų aptverti šimtus hektarų. „Kartą pasiskolinau iš kaimyno dujų patranką ir bandžiau baidyti žvėris. Iki antros nakties baidžiau, o 5 val. ryto kviečių lauke vėl buvo pilna šernų. Taigi, toks ir apsisaugojimas“, – pasakojo V.Petrėnas.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose dirbamų laukų turintis krekenavietis pastebėjo, kad gretimame krašte bėdų dėl laukinių gyvūnų mažiau. „Ten medžiotojų būreliai labiau juos saugo, reguliuoja populiaciją, todėl ir nuostolių mažiau. O Panevėžio rajone prie komercinės medžioklės plotų esančiuose pasėliuose ganosi būriai žvėrių. Kai jie užsuka į pasėlius, lieka juodas laukas. Kartą savo pasėliuose esu suskaičiavęs 50 elnių, apie 10 danielių, 22 stumbrus“, – sakė ūkininkas.
Iš profesionalios medžioklės plotų pasklindančių laukinių gyvūnų eibės nepaprastai įsipyko ir Kėdainių rajono ūkininkui Nerijui Švaranavičiui, šalia Krekenavos dirbančiam apie 150 ha žemės. „Kėdainių krašte tokių problemų nėra. O čia žvėrys laisvai ganosi laukuose. Kartą aptikau 115 gyvūnų. Štai pernai iš 55 ha rapsų lauko prikūliau tik 20–30 proc. derliaus. Netekau maždaug 80 tonų rapsų, kurių tona pernai kainavo apie 1 400 litų. Iš viso patyriau apie 112 tūkst. litų nuostolių, o buvo kompensuota tik apie 19 tūkst. litų“, – piktinosi ūkininkas, ketinantis atsisakyti šalia Krekenavos nuomojamos žemės.
