„Mums pavyko atskirti tuos dalykus, ir teisine prasme arbitražas lieka galioti, kol nebus arba susitarta, arba teisme neišspręsta, kaip reikia kompensuoti permoką, kuri buvo anksčiau (...) Mes nedarome jokių žingsnių dėl jo atsiėmimo“, - penktadienį interviu LRT radijui sakė Jaroslavas Neverovičius.
Jis teigė, kad dujų kainos sumažinimas - dar ne Lietuvos derybų su „Gazprom“ pabaiga. „Susitarimas („Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ - BNS) yra teisingas žingsnis, tačiau tai dar nėra derybų pabaiga - mums reikia spręsti dar kitus likusius klausimus - visų pirma, kas bus po 2015 metų, kai pasibaigs dabartinė tiekimo sutartis su „Gazprom“, kaip ją reikės pratęsti, kaip reikės pasirašyti naują sutartį“, - kalbėjo J.Neverovičius.
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog kalbos apie galimą ieškinio atsiėmimą iš Stokholmo arbitražo mainais į sumažintą dujų kainą yra tik spekuliacijos, kurios neturi pagrindo.
„Tolesnių derybų metu bus kalbama apie 3-iojo energetikos paketo įgyvendinimo sąlygas, taip pat apie dujų tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, nes tai klausimas, kurį reikia priderinti prie europinių direktyvų. O kalbos apie Lietuvos atsisakymą bylinėtis Stokholmo arbitraže mainais į kažką yra tik spekuliacijos, kurios neturi pagrindo. „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ pasirašyta sutartis dėl mažesnės dujų kainos šiam periodui nepaveikė Lietuvos pozicijos Stokholmo arbitraže“, - BNS sakė premjeras.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris 2012 metais inicijavo 5 mlrd. litų vertės ieškinį prieš „Gazprom“, mano, kad nuolaidos Lietuvai gali susilpninti šalies pozicijas Stokholmo arbitraže. Premjeras Algirdas Butkevičius nuolat kartoja, kad ieškinys arbitraže nėra derybų su Rusijos dujų koncernu objektas.
Rusijos verslo leidinys „Komersant“ tikino, kad mainais už pigesnes dujas Lietuva gali atšaukti 1,5 mlrd. JAV dolerių ieškinį prieš „Gazprom“.
2012 metų spalį tuometinė Lietuvos Vyriausybė inicijavo ieškinį prieš „Gazprom“, o sprendimas, kaip skelbta anksčiau, gali būti priimtas tik 2015 metų sausį. Neoficialiomis BNS žiniomis, dabar ieškinys siekia apie 4,5 mlrd. litų, o galutinis sprendimas gali būti paskelbtas tik 2015-ųjų rudenį.
Lietuvos Vyriausybė reikalauja šalies vartotojams grąžinti tokio dydžio permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
