Vida Tavorienė
Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams.
Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.
Apeina draudikus
Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius, entuziastingai palaikęs vokiečių draudimo kompaniją „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ ir aktyviai raginęs ūkininkus drausti pasėlius, jau antrus metus ignoruoja šiuos draudikus ir jų siūlomas paslaugas.
„Buvau ir tebesu pasėlių draudimo šalininkas. Ketverius metus atstovavau mūsų kaimo žmonėms, apsidraudusiems vokiečių draudimo kompanijos Lietuvos filiale, važinėjau į susirinkimus Vokietijoje. Nuo pat pirmųjų šių draudikų gyvavimo metų mūsų šalyje draudžiau savo pasėlius, tačiau pastaruosius dvejus metus to nedarau. Tarptautinių parodų ar lauko dienų metu visada užsukdavau į šios kompanijos stendą, o dabar apeinu ratu“, – rėžė stambaus augalininkystės ūkio savininkas, šiemet netekęs nemažo nedraustų žiemkenčių ploto.
Taip kupiškėnas protestuoja prieš draudimo kompanijos pakeltas pasėlių draudimo įmokas tiems, kurie jau yra nukentėję nuo stichijų ir gavę draudimo išmokas. „Laimėtojų šiame kare nebus. Sunku patikėti, kad šitaip su žemdirbiais pasielgė tokia patikima draudimo kompanija. Įmokos normalios pirmą kartą draudžiantiesiems pasėlius ir nepatyrusiesiems žalos. Tačiau žuvus pasėliams, draudikai tokiems nelaimėliams vėliau smarkiai padidina įmokas. Neįtikėtina, bet įmokos per trumpą laiką padidėjo 220 proc.!“ – piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyriaus vadovas, du kartus už nušalusius žiemkenčius gavęs draudimo išmokas.
Pasėliuose plaukiojo gulbės
Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė šiemet neteko apie 300 ha žieminių kviečių. „Kai kurie plotai tarsi napalmu išdeginti. Labai gaila pasėlių, kurie rudenį buvo išskirtinai gražūs“, – atsiduso šios bendrovės vadovas Henrikas Braškys.
Tačiau draudikų pagalbos voniškiečiai nesulauks, nes neapdraudė žiemkenčių. H.Braškys įsitikinęs, kad pasėlius būtina drausti, nes dažnėjančios gamtos stichijos gali sužlugdyti bet kurį ūkį. Bet jo vadovaujamos bendrovės žiemkenčiai liko neapdrausti. Priežastis ta pati – smarkiai išaugusios draudimo įmokos. Voniškiečiai, kaip ir kupiškėnas ūkininkas, ne kartą anksčiau apverkė nušalusius draustus pasėlius ir gavo draudimo išmokas. „Keista metodika: jei esi nukentėjęs ar gyveni gamtos stichijų dažnai lankomoje zonoje, esi baudžiamas didesniais įkainiais“, – pečiais gūžčiojo šakietis.
Šiemet žiemkenčius atsėjusios bendrovės vadovas sėdo prie derybų stalo su draudikais dėl vasarojaus draudimo sąlygų. „Mums apskaičiuotos įmokos yra didokos, bet bandysime dar tartis dėl sąlygų, – sakė H.Braškys. – Vasarinius javus visada draudžiame, nes gyvename tokioje zonoje, kur dažnai užklumpa audra ir kruša. Per pastaruosius 6 metus tik vieni metai buvo be krušos. Neįtikėtina, bet pernai kruša net du kartus suniokojo derlių toje pačioje vietoje. 60 ha rapsų, 150 ha kviečių, 60 ha kukurūzų ji sukapojo į šipulius. Dvi paras laukuose plaukiojo gulbės, antys ir žąsys. Kai vokiečiams nusiuntėme nusiaubtų pasėlių nuotraukas, jie iškart pasakė, kad derliaus nebus, ir teisingai įvertino bei atlygino nuostolius.“
Siūlo atsisakyti žiemkenčių
Žemdirbiai savo kailiu jaučia, kad stichijos dažnėja, o jų padaryti nuostoliai didėja. „Be abejo, pastaraisiais metais audrų, krušų ir kitokio gamtos šėlsmo daugiau. Gamtos stichijų visada būdavo, tačiau dabar gąsdina anomalijos. Štai vieną dieną vargina netikėti karščiai, o kitą dieną gali staiga atšalti ir pan. Gamta tampa neprognozuojama. Ar kas prisimena, kad balandį pradėtų žydėti rapsai? Agronomų teigimu, to dar nėra buvę“, – teigė H.Braškys, pastebėjęs vis daugiau akivaizdžių gamtos pokyčių.
Ūkininkai neatmeta, kad gamtos anomalijos gali priversti keisti ilgametes žemdirbystės tradicijas ir įpročius. Bet kol kas auginti arbūzus ar veisti vynuogių plantacijas žemdirbiai neketina. Pirmiausia, sako, itin kruopščiai rinksis auginamų augalų veisles.
Draudikai prakalbo, kad mūsų žemdirbiams vertėtų susimąstyti, ar ne geriau būtų atsisakyti žiemkenčių ir patausoti nervus žiemą. Z.Aleksandravičių tokie samprotavimai šokiravo. „Kai Algimantui Navickui išsakiau priekaištus dėl padidintų žiemkenčių draudimo tarifų, jis pareiškė, kad mūsų žemdirbiams nereikėtų sėti žieminių pasėlių, nes iššalimo rizika tampa per didelė. Gerai, atsisakykime žiemkenčių. Tik ką darysime, jei, pasėję vasarojų, mėnesį nesulauksime lietaus? Ką tada kulsime?“ – klausė javų ir rapsų augintojas.
Lietuviams atlygina vokiečių ūkininkai
Vokiečių draudimo kompanijos filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas nesupranta, ko pyksta žemdirbiai. Anot jo, situacija Lietuvos pasėlių draudimo rinkoje tokia, kad pasėlius apdraudusių mūsų žemdirbių patirti nuostoliai atlyginami iš Vokietijos bei kitų šalių ūkininkų, kurie valdo draudimo kompaniją, kišenių.
„Per 6 metus pasėlių draudimas Lietuvoje buvo nuostolingas. Per tą laiką išmokėjome 24 proc. daugiau, nei gavome įmokų. Tokie yra skaičiai, neįvertinus administravimo išlaidų. Draudimo kompanija negali išmokėti daugiau nei surenka, todėl buvome priversti didinti tarifus“, – sakė pašnekovas.
Jis tikino, kad draudimo išmokas ne kartą gavusiems ūkininkams įmokos brangesnės ir Vokietijoje. „Kad nereikėtų kelti draudimo įmokų tarifo visiems, daugiau moka tie, kurie patyrė žalą ir gavo išmokas. Vakariečiai tai supranta kaip solidarumą, o mūsų žemdirbiai vadina bausme“, – stebėjosi A.Navickas.
Baidosi iššalimo rizikos draudimo
„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas atvirai kalbėjo, kad draudikai nesitikėjo, jog Lietuvoje pasėlių iššalimas taps tokiu dažnu reiškiniu ir taip stipriai patuštins draudimo kompanijos kasą. Anot jo, dvejus metus iš eilės teko išmokėti dideles išmokas. Štai vien 2011-aisiais buvo išmokėta 56 mln. litų draudimo išmokų, nors gauta tik 8 mln. litų įmokų. Ir šiemet iššalimo draudimo įmokos kur kas mažesnės nei išmokos (6 mln. litų ir 14 mln. litų).
„Hidrometeorologų duomenimis, dideli pasėlių iššalimai buvo užfiksuoti 1996 m. O dabar jie kone kasmet iššąla. Taigi žiemkenčių iššalimas tapo sistemine rizika, o draudimo kompanijos negali prisiimti tokios rizikos. Kai reikia išmokėti visiems, galima grąžinti tik įmokas, o jos 4–6 kartus mažesnės už išmokas“, – aiškino gamtos anomalijų spąstuose atsidūrusių draudikų kompanijos filialo Lietuvoje vadovas.
Pasak A.Navicko, dėl dažnų pasėlių iššalimų keičiamos perdraudimo kompanijų nuostatos. Perdraudikai svarsto, ar dėl didelės rizikos nereikėtų atsisakyti pasėlių iššalimo perdraudimo. „Šios bėdos užklumpa ne tik mus. Štai užpernai Lenkijoje iššalo 1,5 mln. ha pasėlių. Nukentėjo ir vokiečiai. Gamtos netikėtumų daugėja, stichijos paliečia ne mažus, o didelius regionus, tad dėl jų skauda galvą ir žemdirbiams, ir draudikams“, – samprotavo pašnekovas.
Įvestų privalomą draudimą
Kupiškio rajono ūkininkų atstovai dėl pasėlių draudimo ir kitų žemdirbiams aktualių problemų ketina belstis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). „Suprantame, kad pasėlių draudikai negali Lietuvoje efektyviai plėtoti veiklos, nes nedaug kas draudžia pasėlius, o šalnos, kruša, sausros padaro daug žalos. Jei būtų mano valia, įpareigočiau žemdirbius, kurie gauna europinę paramą, privalomai draustis. Tada visiems draudimo įmokos būtų normalesnės“, – išeitį siūlė Z.Aleksandravičius.
Jis įsitikinęs, kad valstybė neturėtų likti nuošalyje, žemdirbiams patyrus pasėlių draudimo sunkumų. „Juk valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų ir kartu didina draudikų pajamas. Gamtos nelaimės gali parklupdyti nemažai ūkininkų. Štai prieš keletą metų Čekijoje sausra sunaikino derlių, o augintojai nebuvo apdraudę pasėlių, todėl liko be pinigų. Valstybė buvo priversta pirkti ir dovanoti jiems sėklą“, – pasakojo ūkininkas.
Šiemet Latvijos valdžia rengia dokumentus Briuseliui dėl galimybės iš dalies atlyginti žemdirbių patirtus iššalimo nuostolius. ŽŪM duomenimis, pernai draudimo įmokoms kompensuoti iš valstybės iždo buvo išmokėta daugiau kaip 6,2 mln. litų, o 2012 m. – 5,7 mln. litų. Pernai pasėlius buvo apdraudę 444 ūkiai iš, draudikų manymu, 8 000 potencialių pasėlių draudėjų.
Nustatė draudimo „lubas“
Z.Aleksandravičius apgailestavo, kad žemės ūkio strategai pastaruoju metu ignoruoja augalininkystės sektorių, o visą dėmesį sutelkia tik į gyvulininkystę. „Jei metai po metų du kartus sėsime ir kartą derlių nuimsime, daug ūkininkų neatsilaikys. Nežinia, kokia šiemet bus vasara, kokios kainos. Kai dvi nenugalimos jėgos – gamta ir valdžia – vienu metu būna nepalankios žemdirbiams, gero nelauk“, – perspėjo jis. A.Navickas įsitikinęs, kad draudžiant pasėlius valstybė turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus. „Iššalimo įmokų tarifų galėjome nedidinti, jei valstybė būtų prisiėmusi perdraudimo riziką. Tačiau taip neatsitiko“, – pastebėjo draudimo kompanijos padalinio Lietuvoje vadovas.
Iš valstybės biudžeto padengiama iki 50 proc. draudimo įmokų. Padidėjus draudimo įmokoms, buvo nustatyta maksimali valstybės kompensuojama suma už hektarą.
„Štai už vasarinių rapsų hektarą nustatyta didžiausia kompensacijos suma – 25 litai, kai augalai nedraudžiami nuo stichinės sausros, ir 50 litų, kai papildomai draudžiama nuo stichinės sausros. Už žieminius javus atitinkamai kompensuojama 61 litas ir 83 litai, už žieminius rapsus – iki 150 litų ir 180 litų, už vasarinius rapsus – iki 51 lito ir 75 litai“, – skaičius bėrė ŽŪM Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.
A.Navickas pabrėžė, kad žemdirbiams turi gerų žinių: vasarojaus draudimas atpigo 30 proc. Vasariniai pasėliai draudžiami nuo krušos, liūties ir audros, papildomai galima draustis ir nuo stichinės sausros. Žemdirbiai gali apdrausti 7 augalų grupes: javus, aliejinius ir pluoštinius augalus, ankštines kultūras ir jų mišinius, bulves, cukrinius runkelius ir kukurūzus. Ūkininkams nepatinka, kad kartu reikia drausti žieminius ir vasarinius pasėlius, rapsus ir javus.
Komentaras
Draustis botagu nenuvarysi
Vygantas Katkevičius, ŽŪM Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius
Ūkininkai niekuo dėti, kad jų pasėlius suniokoja stichinės nelaimės. Todėl nelogiška, kad dėl patirtų žalų didinamos draudimo įmokos. ŽŪM to netoleruoja ir padidintų draudimo įmokų kompensacijų nedidina. Kiekvienai draudžiamų augalų rūšiai nustatytos kompensacijų „lubos“. Jei draudikai didina įmokas ar ūkininkas nori pasėlius apdrausti didesnei sumai, iš biudžeto tenka mažesnė suma. Apskritai kompensuojama vidutiniškai 50 proc. visų įmokų. Tokia schema išliks ir ateityje. Be to, įvykus stichinių nelaimių, kai prarandama daugiau kaip 30 proc. produkcijos, bus galima gauti paramą pagal Kaimo plėtros programą. Iš šių lėšų bus galima kompensuoti net iki 65 proc. draudimo įmokų. Ar verta įvesti privalomą draudimą? Vargu, nes ūkininkai patys turi nuspręsti, ar drausti pasėlius, ar jų nedrausti. Vokiečių draudikams vos pradėjus veikti Lietuvoje, tokia prievolė jau buvo, o vėliau jos atsisakyta.
