Politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti. Premjeras Andrius Kubilius ketina siūlyti kitais metais pratęsti jų sumažintų algų galiojimą. Vis garsiau kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą, motinystės išmokų karpymą bei didesnius esamus ir naujus mokesčius.
„Sutarėme, kad vis dėlto politikų algų sumažinimas, kaip ir kitų visų sumažinimų galiojimas, bus pratęstas ilgiau negu iki šių metų pabaigos, nes kai kurie sumažinimai baigėsi šių metų pabaigoje. Turiu omenyje visų pirma politikų, pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimą“, - vakar po valdančiosios koalicijos partnerių pasitarimo pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę sakė A. Kubilius.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kol tęsiasi ypatingoji padėtis šalies finansuose, tol politikai – ir Seimas, ir Vyriausybė - neturi teisės nesiimti priemonių tam, kad būtų sprendžiamos tos ypatingosios finansinės padėties problemos.
„Ypatingoji finansinė padėtis, mūsų įsitikinimu, tęsis tol, kol nebus grįžta atgal prie pagrindinių makroekonominių 2008 metų parametrų. Tai tikrai nenusimato bent jau kitais metais“, - sakė A. Kubilius.
Vyriausybė artimiausiu metu Seimui teiks įstatymų projektus, kuriais numatoma ilginti pensinį amžių, pratęsti pervedimų į privačius pensijų fondus sumažinimo galiojimą ir „subalansuoti motinystės išmokų eilutę“, vakar sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Teigiama, kad pensinis amžius iki 65 metų (dabar vyrai į pensiją išeina 62,5 metų, moterys – 60 metų) pailgėtų tik 2026-aisiais. Tuomet į pensiją išeinantys žmonės esą gautų tokią pensiją, kurios santykis su vidutiniu atlyginimu būtų kaip dabar. Nieko nedarant šis santykis esą sumažėtų 35 proc.
Ką Vyriausybė ketina daryti su motinystės išmokomis, ministrė neatskleidė teigdama, kad konkretūs sprendimai dar nepriimti. Visgi kalbama, kad kūdikius prižiūrintiems tėvams siūloma palikti galimybę pasirinkti: arba jų atostogos tęstųsi dvejus metus, pirmais gaunant 70 proc., o antrais - tik 40 proc. atlyginimo dydžio išmoką, arba metus, gaunant 100 proc. atlyginimo dydžio išmoką.
„Šiandien susitarėme dėl keleto dalykų. Seimui artimiausiu metu pateiksime svarstyti kelis principinius sprendimus. Pirmas sprendimas yra dėl pensinio amžiaus ilginimo, antras principinis sprendimas yra dėl pervedimų į privačius pensijų fondus. 2 procentų riba bus įšaldyta iki bendros „Sodros“ reformos. Taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl motinystės eilutės subalansavimo“, - sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, galutiniai sprendimai dėl planuojamos „Sodros“ reformos bus suformuluoti rudenį, atlikus visus apskaičiavimus.
I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė siūlys, kad ateityje „Sodra“ mokėtų tik draudžiamąją pensijos dalį, kuri priklausys nuo įmokų. Pagrindinė pensijos dalis būtų mokama iš valstybės biudžeto.
Anot finansų ministrės, papildomų lėšų pensijoms į valstybės biudžetą būtų galima gauti padidinus gyventojų pajamų mokestį, tačiau tokiu atveju būtų mažinami socialinio draudimo mokesčiai.
Šiuo metu pagrindinę mokesčių „Sodrai“ dalį moka darbdavys, tačiau I. Šimonytė nemano, kad, priėmus minėtus nutarimus, padidėtų mokestinė našta darbuotojams. Ministrės teigimu, priimant į darbą vis tiek tariamasi dėl atlyginimo „į rankas“.
Vakar užsiminta ir apie tai, kad svarstoma galimybė 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Užsimenama apie būtinybę įvesti turto ir naujus akcizo tipo mokesčius importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, automobiliams.
