Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje.
Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji. Jų nors ir mažiau, jie į „Sodrą“ įneša daugiausia.
Tuo tarpu 41–50 m. apdraustųjų skaičius atitinka ir sumokamų įmokų vertę, vyresniųjų įnešamos sumos jau mažesnės. Tai parodo ir grafikas. „Sodros“ direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė teigia, kad bendra žiūrint, socialinio draudimo mokesčių naštą darbingo amžiaus dirbantys ir pajamas uždirbantys dirbantieji pasiskirstę maždaug tolygiai. „Bendrai sudėjus, žmonių, kurių amžius ne daugiau kaip 40 metų, tarp visų apdraustųjų yra 40 proc., jų kartu sumokama Sodros įmokų vertės dalis – 44 procentai. Vyresnių negu 40 m. dirbančiųjų yra maždaug 60 proc. ir jie sumoka 56 proc. visų įmokų“, – komentuoja J. Varanauskienė.
Didelius atlyginimus gauna jaunesni
Tokią statistiką lemia tai, kad Lietuvoje didžiausius atlyginimus gauna ne 50 metų žmonės, o 31–40 m. Remiantis „Sodros“ renkamais duomenimis, didžiausias vidutinis darbo užmokestis – 31–40 m. amžiaus grupėje (892 Eur, kai visos imties vidurkis 751 Eur). Minėtoje amžiaus grupėje didžiausia ir didesnes negu 2 tūkst. eurų draudžiamąsias pajamas uždirbančių žmonių dalis (beveik 7 proc., visos imties vidurkis – 4 proc.).
„Lietuvoje karjeros zenitas (didžiausios gyvenimo pajamos) pasiekiamas gana anksti. Kita vertus, minimalią mėnesio algą ar net mažiau uždirbančių žmonių dalis šioje amžiaus grupėje yra panaši kaip ir kitose grupėse (22 proc., kai visos imties vidurkis 25 proc.). Šioje amžiaus grupėje taip pat galima kalbėti apie ryškiausius pajamų skirtumus.
Vyresnių negu 50 m. apdraustųjų pajamos vidutiniškai jau yra mažesnės (51–60 m. amžiaus grupėje – 699 Eur), čia dažniau sutiksime žmonių, kurie deklaruoja, kad uždirba minimalią algą ar dar mažiau (35 proc.).
Viena vertus, nepaisant ilgos darbo patirties, jų produktyvumas jau gali būti mažesnis, kita vertus, šioje amžiaus grupėje žmonės turi silpnesnes derybines pozicijas, nes, pavyzdžiui, yra priversti sutikti dirbti už mažesnį darbo užmokestį, kad sukauptų senatvės pensijai gauti reikalingą darbo stažą“, – teigia J. Varanauskienė.
Tokiais pastebėjimas dalijasi ir ekonomistė Rūta Vainienė. Ji pašmaikštauja, kad šioje šalyje nėra vietos senukams, mat nuo 40 m. žmogus darbo rinkoje tampa autsaideriu: manoma, kad žmogus mažiau imlus naujovėms, mažiau lojalus.
„Norėčiau kad tai pasikeistų, nes tai negera tendencija. Visur galioja varpo formos kreivė, kai iš pradžių žmogus tik pradėjęs dirbti turi didžiausią entuziazmą, bet žinios mažiausios, po to žinios ir kompetencijos auga, kaupiasi patirtis, vis dar yra jėgų ir jis savo karjeros pike. Tik tiek, kad pas mus tas pikas anksčiau nei kitose šalyse. Kitose šalyse vienareikšmiškai vėliau būna karjeros pikai nuo 40 m. Iki to amžiaus jie tik dar lipa karjeros laiptais, sunkia dirba. Atsakingos pareigos tikrai nuo 40 m. ir vėliau. Pas mus yra, kad 30 m. direktoriauja ir pan.“, – sako ji.
Amžiaus tendencijos keisis, bet mokesčiai kris ant tų, kurie uždirbs daugiausiai
R. Vainienės teigimu, įmanoma, kad su laiku ši riba slinktų ir tuomet jau vyresnieji rinkos dalyviai mokėtų didesnes įmokas. „Aišku, viskas priklauso nuo bendro ekonominio aktyvumo. Kai jis didelis, kai rinka paklausi darbui, tada susiranda sau daro vietą. O pas mus sekli rinka, visur, kur bežiūrėsi, lėtai vyksta pokyčiai“, – prideda ji.
Ekonomistė svarsto, kad susidarys žirklės ir atotrūkis tarp to, kad mūsų socialinė draudimo sistema verčia ilgiau dirbti, pensinis amžius tolinamas, o pati rinka, darbdaviai, nejuda kartu su ta tendencija.
„Jie juda kita kryptimi, juda link jaunų darbuotojų ir atsiranda tas atotrūkis, kuris nedarbo rodikliams turės milžiniškos įtakos. Santykinė dalis vyresnių, ilgiau dirbančių turi didėti, o kada algos nedidėja arba neturi darbo, tada atsiranda tos žirklės, disproporcija.
Mokesčiai kris ant tų, kuriems mokės didesnį darbo užmokestį. Tai neišvengiama. Nes jei darbdaviai pasikeis ir sakys ne, mes nenorime jauniklių, norime patyrusių nuo 40 m. norime juos įdarbinti, viskas pasikeistų. Tai čia šaknys to, kaip vertina darbdaviai darbuotojus. Jeigu jie vertina jaunesnius, tokių asmenų mažiausiai bedarbių, jų didžiausios algos, tai jie ir išlaiko „Sodrą“. Esmė rinka, darbdaviai, koks jų pasirinkimas. Čia kaip makaronų bliūdas – viskas susiję. Jei žmonės vyresnio amžiaus demonstruos norą keistis, rodys lojalumą, adekvačiai vertins savo trūkumus, paskatintų ir darbdavius kitaip žiūrėti.
Bet tai labai ilgas procesas, pensinis amžius ilginamas greičiau nei keičiasi darbuotojų įgūdžiai ir darbdavių lūkesčiai“, – mano R. Vainienė.
Lietuva šiuo atveju – unikali
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad tokie „Sodros“ duomenys atskleidžia ir šalyje egzistuojantį šešėlį.
„Jaunesnieji dirba daugiau tarptautinėse organizacijose, kurios linkusios jaunesnius specialistus samdyti, vyresnieji daugiau viešajame sektoriuje. Bet tai rodo milžiniška potencialą, daug to šešėlio yra.
„Sodroje“ ne visi dalyvauja pilnavertiškai, galbūt iš vis koks įmonės savininkas, bet „Sodros“ pensijos negaus, nes stažo neturi, nors milijonus uždirba. Mūsų sistema iškreipta absoliučiai, sovietmečiu sukurta ir, manau, kad čia yra didžiausia bėda. Realiai reikia „Sodrą“ ir visą mokesčių sistemą sutvarkyti, paskatinti sieti kiek sumoka, kiek gauna. Tai galima padaryti ir daug kas siūlė. Bet pas mus bijo kažką padaryti“, – nurodo ekonomistas, kodėl dauguma pasirenka gyventi šešėlyje – nemokant didžiulių mokesčių tarifų.
Tai, kad jaunesnio amžiaus gyventojai uždirba daugiau ir sumoka didesnę dalį įmokų yra išskirtinai Lietuvos ypatybė. Tačiau Ž. Maurico teigimu, ateityje tendencija keisis.
„Vakarų Europoje tarp 50–60 metų didžiausia grupė, o Italijoje net 60–70 grupė, kur didžiausias pajamas gauna. Tai Lietuva unikali tuo, grynai dėl to, kad vyksta kartų transformacija, jaunesnieji nebe sovietinės kartos.
Manau, kad kalbant apie senėjimą, per daug perlenkia lazdą. Viskas robotizuojama, automatizuojama. Žmogaus sveikata gerėja, tik gert mažiau reikia. Mums dar 60–70 m. viskas gerai bus: nebėra kaip anksčiau, kai kokiose anglies šachtose dirbti reikėjo. Dabar ofise visi sėdimą darbą dirba. Dirbsime iki 70 metų, dėl to, manau, kad pakils atlyginimų vidurkis toje amžiaus grupėje Gali link Italijos eisime, kad didžiausias pajams gaus žmonės arti 60 metų. Manau, tai Lietuvoje po dvidešimt metų bus normalu. Su ta karta ir atlyginimai slinksis, nebus taip, kad tapus jiems vyresniems labai keisis pajamos.
Ta naujoji karta išliks tokia adaptyvi, besimokanti. Žymiai daugiau negu buvusi“, – mano ekonomistas.
