Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stočiai – prarasti pinigai, kaupti regioninei dispečerinei įrengti.
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių centralizavimo metu beveik visas šalies savivaldybių dispečerines tarnybas planuojama sujungti į dešimt įstaigų. Jos veiks apskričių centruose.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai teko iš dalies pristabdyti nuo sausio 1-osios turėjusį vykti šalies greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam pasirodė esančios nepasirengusios. Panevėžio GMP irgi pateko tarp tokių – stoties pertvarkai koją pakišo „Snoro“ griūtis, dėl kurios medikai prarado per milijoną litų, skirtų regioninei dispečerinei įrengti.
Tikisi būti išgelbėti
Panevėžio GMP stoties direktorius Vilius Mitka patvirtino, kad daugiau nei milijonas litų, kauptų regiono GMP dispečerinei įrengti, buvo laikomi banke „Snoras“.
„Kaip jau žinote, nuo šių metų sausio 1-osios centralizuojamos GMP stočių dispečerinės tarnybos, iki šiol veikusios beveik visose šalies savivaldybėse. Šiemet jos bus sujungtos į dešimt įstaigų, įsikūrusių buvusių apskričių centruose. Panevėžio regiono GMP dispečerinė bus įrengta mieste, tačiau įrengimo darbai dar nepradėti, – apgailestaudamas aiškina situaciją GMP stoties vadovas V. Mitka. – Jie nepradėti ne tik todėl, kad laukiame atsakymo dėl vietos, kurioje turėtų atsirasti dispečerinė, bet ir todėl, kad „Snore“ laikėme santaupas tai dispečerinei įrengti. Bankrutavus bankui, praradome per milijoną...“
Anot V. Mitkos, po banko nacionalizavimo ir netrukus jam paskelbto bankroto, kaip ir visi kiti „Snoro“ klientai, Panevėžio GMP atgavo valstybės apdraustąją dalį – 300 tūkstančių litų.
„Dėl likusios dalies lėšų praradimo kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, Teritorinę ligonių kasą. Jas informavome, kaip praradome pinigus“, – kalbėjo dienraščiui Panevėžio GMP stoties direktorius.
„Manau, kad į mūsų pagalbos prašymą bus atsižvelgta, – vilties sulaukti pagalbos nepraranda V. Mitka. – Juk tie prarasti pinigai ne asmeniniai – jie skirti regioninei dispečerinei įrengti, o ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti. Tikiu, kad ministerija ir Ligonių kasa supras mus ir pinigai bus skirti.“
Kraustytis vis tiek planuoja
Pasiteiravus, ar galutinai jau apsispręsta, kur planuojama įrengti regioninę GMP dispečerinę, V. Mitka paaiškino: „Vieną vietą parinko Panevėžio miesto savivaldybė. Ji siūlo dispečerinę įrengti Respublikos gatvės 34-ajame name – tose patalpose anksčiau veikė miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Dar laukiame atsakymo iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD). Jam priklauso patalpos Sietyno gatvėje. Ten anksčiau buvo Panevėžio apskrities civilinės saugos departamentas. Panaikinus apskritis, patalpos Sietyno gatvėje liko tuščios.“
„Savaime suprantama, patalpos Sietyno gatvėje regiono GMP dispečerinei įrengti patogesnės, o ir plotas ten didesnis, – pridūrė stoties vadovas. – Tačiau jei PAGD nesutiks perduoti tų patalpų, tuomet iki liepos 1 dienos dispečerinę įrengsime Respublikos g. 34.“
Pertvarkos nesustabdys
Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba prisipažįsta žinojęs, jog Panevėžio GMP stotis, bankrutavus „Snoro“ bankui, prarado visus sukauptus pinigus.
„Bet prarastos lėšos pertvarkos nesustabdys, medicinos įstaigos vadovas idėjos įrengti dispečerinę neatsisakys, – patikino vakar valdininkas. – Pertvarkai turime pasiruošti iki liepos 1 dienos. Manau, kad iki to laiko Panevėžyje bus įrengta regioninė GMP dispečerinė. Ji aptarnaus visą regioną ir koordinuos greitosios medicinos pagalbos paslaugą Panevėžio regione.“
Nors pinigai ir prarasti, dispečerinę, M. Burbos įsitikinimu, galima įrengti pigiau. „Pavyzdžiui, vietoj skaitmeninio ryšio naudoti mobilųjį, – siūlo Sveikatos skyriaus vedėjas. – Įvairių variantų yra ir visus juos reikia apsvarstyti.“
Įsakymas dėl GMP stočių dispečerinių tarnybų pertvarkos pasirašytas prieš metus, o diskusijos apie pertvarką vyksta dar nuo 2008-ųjų. Visos pertvarkos sąlygos seniai žinomos GMP stotims, jų atstovai dalyvavo rengiant reformą. Tačiau į Seimo Sveikatos reikalų komitetą skriejo skundai, kad reformai nepasirengta ir dėl to neva kalta Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau tikėtis, kad pertvarka bus sustabdyta, beviltiška – iki liepos 1 dienos liks tik dešimt GMP dispečerinių tarnybų. Sveikatos apsaugos ministerija perspėja, kad daugiau jokių terminų nukėlimo nebebus.
Beje, tos GMP stotys, kurios spėjo persitvarkyti iki šių metų sausio 1 dienos, sulauks paskatinimo – joms paslaugos vienam gyventojui finansavimas didinamas beveik dviem litais.
Finansiškai padėti negali
Nors Panevėžio GMP stotis veikia Savivaldybės teritorijoje ir Savivaldybė yra įstaigos steigėja, lėšų jai išlaikyti, Sveikatos skyriaus vedėjo M. Burbos teigimu, deja, neskiriama.
„Stotis turi viešosios įstaigos statusą ir pati lėšų užsidirba iš teikiamų paslaugų, Savivaldybė GMP stočiai išlaikyti pinigų neskiria, – aiškina jis. – Todėl ir šiuo atveju, kai pradingo pinigai „Snoro“ banke, Savivaldybė negali kompensuoti prarastų lėšų.“
Ministerija, primena valdininkas, taip pat nefinansuoja Panevėžio GMP stoties, bet per Sveikatos apsaugos ministeriją ji gauna naujus automobilius.
„Pagrindinis GMP stoties finansų šaltinis yra Teritorinė ligonių kasa – iš jos gauna pinigus už suteiktas paslaugas ligoniams“, – dėstė M. Burba apie Panevėžio GMP stoties finansus.
Ar pavyks Panevėžiui net ir praradus pinigus bankrutavusiame „Snoro“ banke laiku įrengti regioninę GMP dispečerinę? Sveikatos skyriaus vedėjas tuo beveik neabejoja.
„Manau, kad pavyks iki liepos 1 dienos tą padaryti. Nors, kaip jau sakiau, miesto Savivaldybė stočiai išlaikyti pinigų neskiria, bet galime skirti patalpas, kuriose bus įrengta dispečerinė. Jau yra parengtas sprendimo projektas, kad regiono dispečerinei galima skirti patalpas Respublikos gatvėje. Tik laukiame medikų patvirtinimo, kad tos patalpos jiems tinka. Be to, jų nereikia remontuoti. Tik kai ką pertvarkyti ir pritaikyti dispečerinės veiklai.“
Raimonda MIKUČIONYTĖ
