Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Vienas iš šios problemos sprendimo būdų – jaunuoliai, kurie baigę koncentruotus mokslus greičiau galėtų pradėti dirbti.
Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visoje Europoje jau daugiau nei 10 metų bakalauro studijos sutrumpintos nuo 4 iki 3 metų. Pagal 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ tikslus ir gaires, beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus. Panaši į Lietuvos situaciją tik Latvijoje.
Pasak N. Mačiulio tokio atsilikimo priežastis aiški ir subjektyvi – finansavimas universitetams suteikiamas už semestrą, o ne suteikiamą išslavinimą, laisvę.
„Kiekvieno universiteto finansinis interesas – kuo ilgiau studentą laikyti auditorijose. Akivaizdžiai čia metus iššvaistome, nes tikrai nėra taip koncentruotos studijų programos sudarytos, kaip Vakarų Europos valstybėse. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis dažniau abiturientai renkasi studijas Vakarų valstybėse, nes tokį patį ar dažnai daug geresnį išsilavinimą gauna per tris metus, o ne per keturis.
Ir į mokyklą jei pažiūrėsime, kada lietuviai baigia – tai 19 metų yra vėliausiai Europos sąjungoje ir viena iš to priežasčių labai ilgos atostogos: tiek vasaros atostogos Lietuvoje ir Latvijoje ilgiausios Europos Sąjungoje, tiek papildomų visokių. Daugiau nei trečdalį metų moksleiviai praleidžia atostogaudami. Atostogų trukmė ir mokymo programa turi keistis lygiagrečiai. Labai apmaudu, kad visuomenė priešinasi tokioms detalėms, kurios iš esmės tik gero galėtų duoti Lietuvai, jaunuoliams ir jų galimybėms ateityje įsidarbinti.
Koncentruojant studijas, keičiant studijų programas būtų galima sutaupyti laiko ir leisti moksleiviams anksčiau baigti mokyklą, anksčiau studijas pradėti ir greičiau įsilieti į darbo rinką“, – mano ekonomistas.
Iš dalies panašios nuomonės laikosi ir Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministras Giedrius Viliūnas pripažįsta, kad nors universitetams jau yra sudarytos sąlygas trumpinti bakalauro studijas iki 3 metų, tačiau patys universitetai nesuinteresuoti ir šių reformų nesiima.
„Klausimas, ar tas studijų trumpinimas turi įvykti mechaniniu būdu išmetant dalį studijų dalykų, ar reikalingi gilesni peržiūrėjimai. Ministerija laikosi to požiūrio, kad tai mechaniškai neturėtų vykti. Lietuvos studijų intensyvumas daug mažesnis nei kitose šalyse, nes mūsų studentai masiškai dirba ir dirba pilną darbo dieną, tai studijos turėtų būti intensyvesnės.
Natūralu, kad bėgant metams reikia vėl ir vėl kelti klausimą koks studijų turinys, nes kai žiūrime į tarptautinę patirtį, darbdaviai vis labiau pabrėžia, kad ne specializuotų žinių reikia, bet bendrų gebėjimų: komandinis darbas, gebėjimas spręsti problemas ir IT išmanymas, atsakomybės jausmas, platesnis socialinio konteksto suvokimas.
Pasikeitus kvalifikacijai studijų krypčių buvo perregistruojamos programos iš senos kvalifikacijos į naują, tai stebėjome, ar universitetai pasinaudos galimybe sutrumpinti studijų programas. Jie nepasinaudojo, nes tada parastų finansavimą valstybinėms vietoms. Tai reikėtų bandyti sutarti ir sureguliuoti pereinant prie naujos studijų finansavimo sistemos, vietoje studijų krepšelių. Tada studijų kaina galėtų sietis ne su metų skaičiumi, o su įgyjamu bakalauro ir magistro laipsniu. Programos trukmė turėtų būti kokybiškai sąlygota. Yra studijų, kaip medicina, kur nesutrumpinsi, nes turinys sudėtingas. Bet dalis programų, kaip vadyba, natūraliai sugultų į trumpesnę trukmę“, – komentavo viceministras.
Tačiau jis neragintų trumpinti ir bakalauro ir magistro studijų trukmę. Mat tarptautinėje praktikoje vyrauja bendra pirmos ir antros pakopos studijų trukmė – 5 metai.
Ar 3 metų pakanka įgyti kvalifikaciją darbui?
Ekonomistas N. Mačiulis pateikia duomenis, kad Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų, o tai – dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse.Toks lietuvių neaktyvumas susijęs su švietimo sistema.
„Trumpesnės bakalauro ir magistro studijos yra vienas iš būdų, kuris padėtų Lietuvai atjauninti darbo rinką ir padidinti darbo jėgos skaičių. Be to, patys mokymosi pasiekimai būtų geresni, jei nebūtų tokių ilgų pertrauktų mokymosi metu ir studijos nebūtų dirbtinai ištempiamos, nes vėliau sukuria aplinkybes, jog studentai ieškosi darbo studijų metu, nes daug mokytis nereikia, bet kadangi vis tiek šie procesai sunkiai suderinami, nukenčia ir tas ir tas. Mes galime tobulinti visą švietimo sistemą. Tiek viduriniosios mokyklos, tiek aukštojo švietimo programas. Galime išlaisvinti jaunus žmones bent vieneriais metais anksčiau. Tą laiką galėtų skirti daug produktyvesnei veiklai arba bent jau mokymuisi darbo vietoje“, – sako N. Mačiulis.
Lietuvos verslininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus pritaria tokiai pozicijai. Jo nuomone, 3 metus prastudijuoti žmogui yra ne per mažai, kad jis būtų kvalifikuotas.
„Daugelyje užsienio šalių bakalauro studijos trunka 3 metus ir tai nepaskutinis studijų laiptelis, dar po to magistro studijos. Tai bakalauro studijoms 3 metai būtų pats tas. Be abejo tai padėtų ir pačiai darbo rinkai. Tris metus pasimokę gautų bakalauro laipsnį, tai iš tikrųjų studijų nemažai. Jei reikia papildomos kvalifikacijos ar pats žmogus nori eiti tobulėti, yra dar du metai magistro“, – mano V. Sutkus.
„Daugiau nei pusė studentų baigiamuose bakalaurų kursuose dirba. Tada kyla toks klausimas: ar tai dirbantys studentai, ar studijuojantys darbuotojai. Pats gyvenimas rodo, kad reikia tas studijas koncentruoti į trumpesnį laikotarpį, kad žmogus baigęs mokslus ramiai galėtų eiti dirbti, o ne tuputį čia pabėgioja, truputį kitur“,– teigia jis.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas juokauja, kad be jokių studijų jaunimas dar greičiau į darbo rinką pateks – tiesiausias kelias į darbo rinką iš karto po mokyklos. Tačiau svarbiausia kokybė, nes nemaža dalis darbo jėgos, kurios dabar ieško darbdaviai – ne iš universitetų.
„Tiesaus atsakymo, ar 3, ar 4 metai nėra. Vieniems ir 4 metai per daug, kitiems per mažai. Tai, ko reikėtų švietimo sistemai, kad pas mus būtų keli konkuruojantys standartai ar kelios konkuruojančios sistemos. Reikėtų ir studijų vidų pažiūrėti ką tas studentas mokosi tiek laiko. Ar vien savo dalyką, ar ir aibę kitų.
Tos darbo jėgos, kurios dabar ieško darbdaviai yra ne iš universitetų – sugebančių dirbti su staklėmis arba įrankiais. Universitetuose to nemoko. Jeigu dabar yra frezuotojų staklininkų trūkumas, tai, kad istorijos bakalauras ne 3, o 4 metai nieko nepakeis. Tai viena. Antra, paklausūs programuotojai dažnai dar universitete pradeda dirbti“, – savo pastebėjimais pasidalina LLRI prezidentas.
