Valstybės kontrolės ataskaitą Švietimo ir mokslo komitetui Seime pristačiusi Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktorė Rasa Gabrilavičienė tikino, kad tyrimo metu visa švietimo sistema buvo suskirstyta į 5 etapus.
„Švietimas yra valstybės ir gerovės pagrindas, tam skiriame ypatingą dėmesį. Stebime visos švietimo sistemos problemas, tiek žiniasklaidoje, tiek bendraudami su politikais, švietimo specialistais Taigi, visą švietimo sistemą padalinome nuo vaiko gimimo, iki mokymosi visą gyvenimą proceso: tai yra ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, bendrasis ugdymas, profesinės mokymas aukštasis mokslas ir mokymasis visą gyvenimą“, - aiškina R.Gabrilavičienė.
„Pernai auditas atliko švietimo sistemos stebėseną, ir pamatėme, kad iki šiol stebėsenos programa neveikia. Ji leisti Švietimo ir mokslo ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms priimti tinkamus ir pagrįstus sprendimus dėl švietimo kokybės“, - sako Valstybės kontrolės atstovė.
Pateikta ataskaita nurodo, kad ikimokyklinis ugdymas nėra vertinamas iš išorės. O priešmokyklinis ugdymas didesnių rizikų kol kas nekelia – Lietuvai sekasi įtraukti į švietimą pačius mažiausius, o ir darželį lankančių vaikų procentas beveik siekia ES vidurkį.
Tačiau anot R.Gabrilavičienės, žymiai didesnės bėdos pastebimos bendrojo ugdymo sektoriuje.
„Čia turbūt visiems ne paslaptis, kokia yra ta situacija. Ir mokinių pasiekimai yra žemesni, nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis. Per dešimtmetį nėra padarytos jokios pažangos. Jau praeito audito švietimo stebėsenos metu nustatėme, kad nors iki 2014 metų turėjo būti įvertintos visos bendrojo ugdymo mokyklos, iki šios dienos dar neįvertina beveik pusė - 47 procentai mokyklų“, - esmines problemas vardina Valstybės audito atstovė.
R.Gabrilavičienė patikino, kad šiuo metu kitas tyrimas leis identifikuoti ir kitas rizikas bendrojo ugdymo srityje. Bus tiriamas mokyklų tinklo optimizavimas ir švietimo finansavimas, pedagogų veikla ir individualizuotos veikos vykdymas.
Profesinis ir aukštasis mokslas – neatitinka realybės
Pradėjus kalbėti apie aukštąjį mokslą, problemos šioje sistemoje žymiai rimtesnės, tikina R.Gabrilavičienė.
„Kalbant apie profesinį mokymą, tai jį įgyja 15 procentų, nors EBPO šalių vidurkis yra apie 46 procentus. Mokslus profesinėse įtaigose nutraukia apie 16 procentų studentų. Vangiai vyksta profesinių mokyklų tinklo optimizavimas. Pernai atlikome auditą, stebėdami, kaip panaudojamos profesinio mokymo galimybės ir stebėjome, kur ir kam į profesinio mokymo įstaigas buvo investuota 118 milijonas eurų. Bet nustatėme, kad šios lėšos išnaudojamos neefektyviai. O programos neatitinka darbo rinkos poreikio“, - teigia Valstybės audito atstovė.
Rasa Gabrilavičienė teigia, kad Valstybės kontrolė šiuo metu atidžiai stebi visus sprendimus dėl aukštųjų mokyklų tinklo permainų. „Matome rizikas dėl studijų programų dubliavimo, žemos studijų kokybės“, - pasakojo Valstybės kontrolės atstovė.
Pateiktoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad žmonės įsidarbina žemesnės kvalifikacijos darbuose ir yra prastai vertinami darbdavių. Lietuvoje 1 mln. gyventojų tenka 14,5 aukš tosios mokyklos, kai Europos vidurkis yra 4,6 aukštosios mokyklos 1 milijonui gyventojų.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas tikina, kad esminės problemos yra fiktyvūs profesinių sąjungininkų mokiniai ir pasenusios studijų programos. „Išvada dėl optimizavimo, ji suformuoja dabartinę paklausą ir dabartinį teikiamų profesijų pasirinkimą. Mano patirtis sako, kad jos moraliai yra pasenusios, specialybės, kurios darbo rinkoje yra tiesiog nebereikalingos. Labai vangiai yra persiorientuota į naujas galimybes. Kitas dalykas - profesinės mokyklos, norėdamos išlikti prirašo studentus į savo sąrašus, kurie realiai nedalyvauja mokslo procese. O ir universitetinis mokslas yra neadekvačiai išpūstas. Mums visą sistemą reikėtų mažinti“, - sako konservatorius.
Dabartinis skaičius trigubai mažesnis
Valstybės kontrolė pastebi, kad didžiausia rizika dėl mokymosi visą gyvenimą yra ta, kad kol kas mokosi tik 5 procentai asmenų, kai šį skaičių norima patrigubinti.
„Jau vyksta neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema. Ji padėtų suaugusiam žmogui, kuris nori persikvalifikuoti į kitą darbą tai padaryti. Ji jau truputį vyksta, bet nepakankamai ir tai tikrai yra problema“, - teigia R.Gabrilavičienė.
Per paskutinius 3 metus Valstybės kontrolė atliko 11 švietimo srities veiklos auditų. Šiuo metu vykdomi dar du.
