Viceministras Gražvydas Kazakevičius sako, kad šiuo metu konsultuojamasi su regionais, o balandžio pabaigoje turėtų paaiškėti, kaip trumpės mokslo metai ir kaip bus koreguojama programa.
Ragina nebūti „autsaideriais“
G. Kazakevičius sako, kad mokslo metų ilginimui pritaria ne tik kaip viceministras, bet ir kaip moksleivės tėvas. O prieštarauja pokyčiams daugiausia patys mokiniai ir dalis mokytojų.
„Pakalbėjome su protestuotojais. Paraginome juos nebūti „autsaideriais“ Europoje. Nes šiuo metu pagal mokslo kokybę nesame konkurencingi kitų šalių tarpe. Šiandien matėme pikete suaugusių žmonių gana mažai. Pagrinde vaikai. Esu šiek tiek nustebęs. Keistai atrodome, kai mokytojai agituoja vaikus nesimokyti. Gal juos gąsdina, kad su ugdymo procesu įžengsime dar į vasaros laiką, tačiau nesujudės kai kurie ugdymo dalykai. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad mokslo metų ilginimas sukuria geras prielaidas ir į patį ugdymo procesą pažiūrėti kitaip. Pavyzdžiui, teko kalbėti su vienu kolega geografijos mokytoju. Jis dar radikaliau nusiteikęs. Sako, kad šiuo metu negali įgyvendinti savo idėjų, o daugiau vasaros laiko leistų visai kitaip įgyvendinti mokymo planą. Juk čia yra galimybė atrasti mokymosi įvairovę“, – sako viceministras.
Mokytojų atostogos dėl pokyčių netrumpės
Ministerija tikina, kad mokytojai dirbs, kaip anksčiau, jų atostogos nesutrumpės. Ir šiuo metu birželis yra mokytojų darbo metas. Nors mokiniai išeina atostogų, pedagogai užsiima kitais darbais ir už tą mėnesį gauna algą.
Tačiau proteste dalyvavę pedagogai jaučiasi nuskriausti ir skundžiasi, kad dar labiau didės jų krūvis. Viceministras tokių skundų nesupranta.
„Jei mokytojų profesinė sąjunga organizuoja tokius protestus, gal tai reiškia, kad daliai pedagogų gera mokykla yra mokykla be vaikų? Juk birželis irgi yra darbo metas mokytojams. Bet anot profesinės sąjungos, geriau, kad mokykloje vaikų nebūtų. Neabsoliutinčiau, kad visi mokytojai nepatenkinti. Bet tam tikra dalis panašu, kad turi tokį supratimą“, – sako G. Kazakevičius.
Ilgėjant mokslo metams, mažės krūvis
Valandinė mokslo metų trukmė Lietuvoje yra ilgesnė tik už Kroatijos mokslo metus. Vaikai per trumpą laiką turi išmokti visą ugdymo programą, todėl daug dirba ir pervargsta. Ministerija tikina, kad mokslo metų ilginimas išspręstų šią problemą ir atvertų kelią gerinti mokslo kokybę.
Mokslo metai iki 2008 metų Lietuvoje buvo ilgesni. Ministerija teigia, kad sutrumpinus mokslo metus, padidėjo krūvis. O dabar jis, esą, turėtų vėl mažėti. „Turime po truputį grįžti prie normalaus darbo ritmo, kuris buvo anksčiau. Kartu su mokslo metų ilginimu, mažės ir krūvis, nes tą patį turinį reikės išmokti per ilgesnį laiką. Tai kaip tik padės vaikams nepervargti“, – sako viceministras.
Gali nelikti Rugsėjo pirmosios šventės
Viceministras sako, kad svarstomi keli variantai, kaip ilginti mokslo metus. „Yra svarstomas variantas ilginti nuo birželio mėnesio arba patraukti mokslo metų pradžią į rugpjūčio mėnesį ir startuoti anksčiau, nei rugsėjo pirma diena. Tačiau tai gal būtų mažiau patraukli mintis, nes rugsėjo pirmosios tradicija Lietuvoje yra labai stipri. Tačiau, koks variantas bus pasirinktas, kol kas negaliu pasakyti“, – sako G. Kazakevičius.
Anot jo, turėtų keistis ir pats mokymo planas. „Jei mokslo metai bus pradedami anksčiau, būtų galima juos pradėti ne iš karto nuo pirmo paragrafo, bet skirti laiko mokinių patirčių pažinimui ir jų pritaikymui mokymosi procese. Taip padarysime mokymosi „bendrasavininkais“ ir pačius vaikus, ne tik mokytojus“, – sako viceministras.
Prailginus mokslo metus mokytojai turėtų rinktis lankstesnius darbo metodus, organizuoti daugiau išvykų, pamokų gryname ore, interaktyvių mokymo būdų.
