SEB: Lietuvoje reali alga mažėja, o kaimynėse – auga

Estijos namų ūkių perkamoji galia atsigauna sparčiau negu Latvijoje ir Lietuvoje. Be to, kol Latvijoje ir Estijoje realus darbo užmokestis didėja, Lietuvoje jis juda priešinga kryptimi.

Didžiausias santaupų turinčių Baltijos šalių namų ūkių rūpestis yra rekordiškai žemos palūkanos, o Baltijos šalių namų ūkių paskolų ir BVP santykis, palyginti su Šiaurės Europos šalimis, yra mažas ir toliau mažėja, teigiama apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“.

Banko analitikai pastebi, kad Estijoje ir Latvijoje realusis darbo užmokestis vėl ėmė augti, tuo tarpu Lietuvoje išlieka jo mažėjimo tendencija.

Estijoje realusis darbo užmokestis didėjo keturis ketvirčius iš eilės, nors ir lėčiau negu per ankstesnius ketvirčius. Antrą ketvirtį realusis darbo užmokestis, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 1,1 procento. Latvijoje antrą ketvirtį vidutinis realusis darbo užmokestis, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, padidėjo 1,5 procento, todėl dirbančiųjų perkamoji galia padidėjo. Baltijos šalyse didžiausią pajamų nuosmukį patyrė Lietuvos namų ūkiai – per laikotarpį nuo 2008 metų antro ketvirčio iki to paties šių metų ketvirčio realusis darbo užmokestis po mokesčių sumažėjo 14,3 procento.

Nuo pirmo 2010 metų ketvirčio, kai Estijoje darbo užmokestis pradėjo augti, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių išaugo 19 procentų. Atsižvelgiant į vartojimo prekių kainų pokyčius, realusis darbo užmokestis padidėjo 6,7 procento. Estijoje (įvertinus infliaciją) vidutinis realusis darbo užmokestis ir atlyginimai yra apie 7,5 proc. mažesni, palyginti su antru 2008 metų ketvirčiu. Latvijoje nuo tada, kai nuosmukio kreivė pasiekė žemiausią tašką, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių padidėjo 11 proc., o realusis darbo užmokestis – 2,5 proc., tačiau dirbančiųjų perkamoji galia yra kur kas mažesnė negu prieš krizę. Antrą 2012 metų ketvirtį realusis darbo užmokestis buvo 10,3 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu.

„Tikimasi, kad darbo pajamos palaipsniui toliau augs. Latvijoje sumažintas privačių asmenų pajamų mokestis (vietoj 25 proc. iki 24 proc. 2013 metais ir kt.) ateinančiais metais turėtų paskatinti darbo užmokesčio po mokesčių augimą ir gyventojų vartojimą. Prognozuojama, kad kitais metais Latvijoje vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių padidės nuo 4 iki 5 procentų. Lietuvoje darbo užmokesčio augimas turėtų būti mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje ir turėtų siekti 2,5 procento“, – sakė SEB banko Latvijoje socialinės ekonomikos ekspertas Edmunds Rudzitis.

„Siekdami išlaikyti konkurencingą kainą eksporto rinkose, Lietuvos darbdaviai priversti riboti darbo užmokesčio augimą. Todėl darbo užmokestis auga lėčiau negu darbo našumas ir kainos. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose, įmonėse, kai kurioms darbuotojų kategorijoms ar kai kurių konkrečių darbuotojų darbo užmokestis didėja sparčiau. Tačiau didžiausios dalies dirbančiųjų darbo užmokestis nesikeičia, o realusis – mažėja“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.

Glumina žemos palkūnos

Pirmą šių metų pusmetį visų Baltijos šalių namų ūkių finansinis turtas padidėjo. Estijoje ir Lietuvoje labiausiai augo didžiąją finansinio turto dalį sudarančių indėlių suma. Latvijoje situacija šiek tiek kitokia – čia indėliai irgi augo, tačiau mažiau negu antros pakopos pensijų fonduose kaupiamas turtas. 

Pagal vienam gyventojui tenkančią indėlių sumą, kaip ir anksčiau, pirmauja Estija (3 410 eurų), po jos eina Lietuva (2 652 eurai) ir trečioje vietoje – Latvija (2 026 eurai).

„Vis dėlto dabartinės rekordiškai žemos palūkanų normos indėlininkams yra nepatrauklios ir lemia namų ūkių elgesio pokyčius – jos neskatina namų ūkių sudaryti terminuotųjų indėlių sutarčių. Per laikotarpį nuo sausio iki rugpjūčio visose trijose Baltijos šalyse terminuotųjų indėlių dalis sumažėjo, palyginti su neterminuotaisiais indėliais“, – sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Per aštuonis šių metų mėnesius Estijoje ir Lietuvoje šiek tiek padidėjo ilgesnės kaip vienų metų trukmės indėlių dalis. Metų pradžioje ilgalaikių indėlių dalis Estijoje buvo 18,2 proc., Lietuvoje – 17,3 procento. Rugpjūčio pabaigoje šie rodikliai atitinkamai buvo 19,8 proc. ir 20 procentų. Tuo tarpu Latvijoje per aštuonių mėnesių laikotarpį ilgalaikių indėlių dalis sumažėjo nuo 27 proc. iki 24,4 procento. 

Visose trijose šalyse stebima gyventojų turimos grynųjų pinigų dalies didėjimo tendencija. Šių metų viduryje grynųjų pinigų ir indėlių finansų institucijose santykis Estijoje buvo 9,7 proc., Lietuvoje – 22,4 proc., Latvijoje – 33 procentai. Tą lėmė keli veiksniai: sumažėjo finansinių institucijų padalinių skaičius ir dėl to atsirado namų ūkių, kuriems patogiau lėšas turėti grynaisiais pinigais; menkos paskatos grynuosius pinigus paversti negrynaisiais pinigais, nes indėlių palūkanų normos nukrito iki rekordiškai žemų, ir nėra jokių perspektyvų, kad jos kils, ir galiausiai – šešėlinė ekonomika. 

„Artimiausioje ateityje indėlininkai Baltijos šalyse neturėtų tikėtis tokių palūkanų normų, kurios buvo, pavyzdžiui, 2008–2009 metais. Dauguma namų ūkių veikiausiai su tuo susitaikys, ir jų elgsena mažai keisis, tačiau kurie indėlininkai dairysis už indėlius didesnes palūkanas siūlančių institucijų“, – sakė J. Varanauskienė. Pasak jos, kai palūkanos yra tokios žemos kaip dabar, net vienu procentiniu punktu didesnės palūkanos indėlininkui gali reikšti dvigubai didesnes pajamas. 

„Kadangi namų ūkių budrumas ir atsargumas išlieka stiprus, kitos, su didesne rizika susijusios taupymo formos, pavyzdžiui, investicijos į vertybinius popierius ir kitas finansines priemones, priimtinos ne visiems“, – sakė J. Varanauskienė.

Įsiskolinimai mažėja

Namų ūkių paskolų ir BVP santykio rodiklis Baltijos šalyse, palyginti su šiaurinėmis Europos Sąjungos šalimis, yra mažesnis (Švedijoje – 76 proc.), tačiau jis yra artimas kitų naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių rodikliui (pavyzdžiui, Lenkijoje šis rodiklis siekia 35 proc., Vengrijoje – 30 proc.), vadinasi, namų ūkiai nėra labai įsiskolinę. 

Namų ūkių paskolų ir BVP santykis didžiausias Estijoje – 44 procentai. Latvijoje jis siekia 37 proc., o Lietuvoje – 25 procentus. 

Kreditų portfelio struktūra Baltijos šalyse yra panaši į ES Šiaurės šalių kreditų portfelio struktūrą, kur būsto paskolos sudaro tris ketvirtadalius viso kreditų portfelio. Bendro namų ūkių kreditų portfelio būsto paskolų dalis padidėjo ir dabar yra 84 proc. Estijoje, 81 proc. Latvijoje ir 79 proc. Lietuvoje. Pietinėse Europos Sąjungos šalyse būsto paskolų dalis sudaro apie 70 proc., o naujosiose valstybėse narėse – apie 60 proc. viso namų ūkių paskolų portfelio. 

Namų ūkių įsipareigojimų suma toliau mažėja. Šių metų antro ketvirčio pabaigoje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, būsto kreditų portfelis Estijoje sumažėjo 1,5 proc., Lietuvoje 1,6 proc., tuo tarpu Latvijoje skolinių įsipareigojimų dalis sumažėjo iki 11,2 procento. Nuo 2012 metų pradžios vartojimo kreditų dalies mažėjimas Estijoje ir Lietuvoje sulėtėjo.

„Žemos būsto paskolų palūkanos yra palankios būsto paskolų rinkai atsigauti, nors paskolų paklausa išliks kuklesnė negu ekonomikos pakilimo metais. Namų ūkius labiau neramina būsima jiems teksianti skolos našta, nes jų pajamų rizika padidėjo, o išlaidos kasdieninėms reikmėms auga“, – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė.

„Norint įvertinti, ar skolinimosi rinka atsigauna, tikslingiau analizuoti ne tik paskolų portfelio pokyčius, bet ir naujų suteikiamų paskolų statistiką. Lietuvos statistika rodo, kad namų ūkiai mažiau negu pernai ima naujų ilgalaikių paskolų (būsto), tuo tarpu trumpalaikių paskolų (vartojimo kreditų, kredito kortelių) paklausa yra didesnė. Skolinimuisi vartojimo reikmėms didėti sąlygas sudaro šiek tiek pagerėję didesnes pajamas gaunančių (ir galinčių tokius kreditus gauti) namų ūkių lūkesčiai dėl ateities. Tokie namų ūkiai yra labiau užtikrinti dėl savo pajamų, todėl gali šiek tiek padidinti šiandienines vartojimo išlaidas tų būsimų pajamų sąskaita. Juolab kad šios rūšies paskolos vertė nėra didelė, palyginti su vidutines ir didesnes pajamas gaunančių namų ūkių metinėmis pajamomis“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė.

Didžioji dalis būstų – privatūs


Estijoje ir Latvijoje 97 proc., Lietuvoje – 89 proc. būstų yra privati nuosavybė, t. y. didžiąja dalimi priklauso namų ūkiams. Europos Sąjungos vidurkis tėra 71 procentas. Baltijos šalyse, priešingai negu kitose Europos Sąjungos šalyse, daugiabučių namų butuose gyvenančių namų ūkių skaičius yra didesnis. 

Didžiausia butuose gyvenančių gyventojų dalis yra Latvijoje – 65,4 proc., Lietuvoje – mažiausia, t. y. 57 procentai. Šis rodiklis vis tik dar smarkiai skiriasi nuo Europos Sąjungos vidurkio (41,8 procento). Tam tikra nedidelė tendencija keltis iš butų daugiabučiuose į individualius gyvenamuosius namus stebima visose Baltijos šalyse, vis dėlto daugiabučių namų butuose gyvenančių gyventojų dalis yra kur kas didesnė už Europos Sąjungos vidurkį. Namų ūkių turimas gyvenamasis plotas didėja, tačiau lyginant su Vakarų Europa, kur vidurkis yra 40 kv. m, jis yra vis dar mažesnis: Estijoje – 30 kv. m, Latvijoje ir Lietuvoje – po 27 kv. m.

Į gyvenamąjį būstą per metus investuojamų pajamų dalis Latvijoje (3,8 proc.) ir Lietuvoje – (3,5 proc.) yra gerokai mažesnė, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu (8,3 proc.). Estijoje šis koeficientas ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2006 metais buvo ūgtelėjęs net iki 17,6 proc. ir pranoko ES vidurkį, tačiau prasidėjus ūkio nuosmukiui jis šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu nesiekia Europos Sąjungos vidurkio (7,6 proc.). Latvijoje šis rodiklis didžiausias buvo 2007 metais – 8,2 proc., Lietuvoje – 2008 metais ir buvo 6,2 procento. 

„Norint pagerinti gyvenimo sąlygas (persikelti iš buto į individualų namą ir turėti didesnį gyvenamąjį plotą), namų ūkiai visose Baltijos šalyse turėtų daugiau investuoti į būstą“, – sakė Triin Messimas, SEB banko Estijoje Šeimos finansų ekspertė.