Vidaus reikalų ministerija žiniasklaidai pristatė būsimus įstatymų pakeitimus, kuriuose numatoma, kad „techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgalioti automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti.“
Be to, siūloma nustatyti, kad naujus lengvuosius automobilius būtų reikalaujama tikrinti praėjus ne 3 metams po pirmos jų registracijos, o 4 metams.
Gudruolių nepadaugės, bet bus pigiau
Tačiau vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas tikino, kad dėl naujos tvarkos automobilių savininkams bus geriau.
Jo teigimu, dabartinė techninių apžiūrų sistema kurta prieš 20 m. Tada automobilių parkas buvo senesnis, dabar esą įsigyjama daugiau naujų automobilių. Be to, pažengė technologijos, atsirado daugiau automobilių gamintojų atstovybių, teikiančių aukščiausio lygio serviso paslaugas.
„Dabar yra praktika, kai, tarkime, technines apžiūras privalantys atlikti asmenys dėl nustatytų galbūt minimalių trūkumų turi vykti į servisą, tam kad gautų atitinkamas paslaugas, vėl grįžti papildomai apžiūrai, mokėti už papildomą apžiūrą.
Visos šios aplinkybės lėmė mūsų diskusiją. Juo labiau pasiremdami užsienio šalių patirtimi, šioje srityje siūlome kitokią sistemą leisti atlikti apžiūras ne tik vienai konkrečiai įmonei, šiuo atveju įstaigai, bet ir kitiems atitinkamus reikalavimus tenkinantiems paslaugų tiekėjams“, – aiškino viceministras.
Jis svarstė, kad techninių apžiūrų monopolijos atsisakymas skatintų įmonių konkurenciją, be to, supaprastintų paslaugų teikimą. Dėl to jų kaina esą turėtų sumažėti.
D. Urbono nuomone, leidus apžiūras atlikti ne tik dabartiniuose centruose neturėtų padaugėti fiktyvių apžiūrų ar sukčiavimo:
„Manau, tos įmonės, kurios įgys teisę atlikti technines apžiūras, saugos savo reputaciją. Paaiškėjus, kad, tarkime, buvo pažymėta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau kontrolės metu paaiškėtų, kad ne, būtų atitinkama atsakomybė ir, be abejo, licencijos praradimas. Kaip dabar veikia įprasta praktika licencijuojama veikla, taip atitinkamai veiktų ir šioje srityje.“
Nors įmonių, kurios atliks apžiūras turėtų padaugėti, jų kontrolei papildomų darbuotojų esą nereiks – bent jau pradžioje.
Viceministro nuomone, didesnis kiekis techninės apžiūros vietų neturės įtakos automobilių būklei ir eismo įvykiuose žūstančių žmonių kiekiui. Esą tai tik viena priemonė ir ji neturėtų pabloginti situacijos.
Planuojama, kad po pataisų svarstymo Vyriausybėje ir Seime naujos įstatymo nuostatos galėtų įsigalioti nuo 2020 m. liepos 1 d.
Atpigs ar pabrangs?
Techninių ekspertizių ir konsultacijų įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus vertinimu, liberalizavus techninių apžiūrų atlikimą kyla grėsmė, kad netvarkingų automobilių savininkams susitarti su servisų savininkais ir praeiti apžiūrą bus lengviau.
Esą kai kurie mašinų remontuotojai ankstesnėse diskusijose yra siūlęsi atlikinėti technines apžiūras nemokamai, o veiklą finansuoti iš pajamų, uždirbtų pardavinėjant ir keičiant apžiūros metu „išbrokuotas“ detales.
„Kitaip tariant neišvengiamai iškiltų didžiulis interesų konfliktas tarp valstybės deleguotos funkcijos ir pagrindinio serviso siekio gauti kuo daugiau pajamų susijusių su remontu bei detalių prekyba“, – svarstė R. Vėlavičius.
Techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis kritiškai vertina naujus valdžios užmojus. Jo teigimu, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto apžiūrą praeina apie 96–98 proc. automobilių (Lietuvoje – 52 proc.).
Taigi daugeliu atvejų techninė apžiūra kaimyninėse šalyse esą virto formalumu ir paprasčiausiu dokumentų pardavinėjimu. Be to, šalyse, kuriose teisė dalinti techninės apžiūros lipdukus suteikiama visiems norintiems, patikros kainos stipriai išaugo.
„Po to, kai liberalusis apžiūrų modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA talonų pardavinėjimo atvejų padaugėjo.
Priešingai nei prognozuota, paslaugų kainos pakilo (Estijoje daugiau nei dvigubai iki beveik 40 eurų; techninę apžiūrą ten atlikti gali 198 įmonės), nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą. Mažesniuose miesteliuose tokios paslaugos neabejotinai apskritai nebūtų teikiamos“, – komentavo G. Šlėderis
Portalo tv3.lt pašnekovai įsitikinę, kad siūlomos naujovės neleis pagerinti Lietuvoje važinėjančių transporto priemonių kokybės, nes suprastėjus apžiūrų kontrolei dar daugiau automobilių važinės netvarkingi. Ir dėl to Lietuvai nepavyks pasiekti deklaruojamo tikslo iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
Senas automobilių parkas
„Regitros“ duomenimis, vien lengvųjų automobilių Lietuvoje yra daugiau kaip 1,4 mln., o vidutinis jų amžius viršija 14 metų. Naujų automobilių dalis visame parke sudaro gana nedidelę dalį. Kadangi senesniems automobiliams techninę apžiūrą privalu atlikti kas 2 metus, kasmet vidutiniškai patikrinama daugiau kaip 500 tūkst. automobilių.
Šiuo metu motociklų ir mopedų, lengvųjų automobilių techninė apžiūra pirmą kartą atliekama po 3 metų nuo pirmosios registracijos datos, po to kas 24 mėn.
Transporto saugos administracijos duomenimis, šiuo metu yra 10 bendrovių, kurios veikia kiekvienoje apskrityje ir turi teisę atlikti automobilių techninę apžiūrą. Šios bendrovės valdo 58 techninės apžiūros stotis daugelyje šalies rajonų.
Lengvųjų automobilių techninės apžiūros kaina priklauso nuo jų degalų rūšies. Benzinu, dujomis ir dyzelinu varomų mašinų apžiūra kainuoja atitinkamai 14,48 euro, 23,46 euro ir 18,25 euro. Pakartotinės apžiūros kaina svyruoja nuo 2,03 euro iki 7,24 euro.
Mopedų ir motociklų apžiūra kainuoja nuo 5,21 euro iki 6,37 euro, krovinių automobilių – nuo 19,69 euro iki 29,83 euro, autobusų ir troleibusų – nuo 19,69 euro iki 28,09 euro.
