Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Kartais iš tiekėjų girdime pasiūlymus, kad vartotojai gali mokėti vidutinę šildymo kainą visus metus, kad, atėjus šalčiausiems mėnesiams, nebūtų tokio šoko. Ar iš tiesų Lietuvoje egzistuoja problema, kad žmonės neturi santaupų didesnėms išlaidoms?
A. Butkus: Tokia idėja, kad suteiktume galimybę žmonėms apmokėti sąskaitas už šildymą, išdėsčius per visus mėnesius, net ir per tuos, kai šildymas nereikalingas, iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai. <...> Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Žiemą egzistuoja poreikis atsidėti pinigų komunaliniams mokėjimams, tačiau vasarą egzistuos didesnis poreikis rekreacijai.
Nereikia galvoti, kad vaikai iš šeimų, kurios gyvena skurde, kurios uždirba labai mažas pajamas, nenori nuvažiuoti į Palangą. Todėl, jeigu mes šitaip perdėliotume komunalinius mokėjimus, ko gero, šiek tiek sumažintume finansinių išteklių, reikalingų socializacijai, prieinamumą. <...>
Ar panašu, kad ši žiema bus finansiškai sunkesnė, ar galima tikėtis, kad šildymo sąskaitos nuo naujų metų augs, ar jos liks panašios?
A. Butkus: Labai sunku nuspėti orus. Jeigu gruodį turėjom apyšiltį, tai greičiausiai žiema atsigriebs per likusius mėnesius. Tad, panašu, kad mums bus reikalingas didesnis šilumos kiekis. Kilovatvalandės kaina gali išlikti ta pati, bet reikalingas kiekis bus didesnis ir tai atitinkamai atsilieps žmonių kišenei. Ką reikia daryti? Šildytis reikės ne tik šią žiemą, bet dar daugybę žiemų į priekį, todėl reikia pradėti žiūrėti į perspektyvą. <...>
Priemonių arsenalai yra labai skirtingi. Renovacija gali šildymo sąnaudas sumažinti beveik perpus, tačiau ji yra brangi. Čia mes kalbam apie labai brangų pirkinį, tai gali būti ir 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų našta, kuri tenka vienam būstui. Jeigu Vilniuje, kur nekilnojamojo turto kainos yra aukštos, ši suma nėra tokia jau nepakeliama, tai kur nors Akmenėje arba Joniškyje, ji jau bus sunkiai pakeliama. <...>
Gyventojai ne visi ir nelabai džiugiai pasisako už tai, kad ta renovacija prasidėtų. Ar čia yra kažkokia pamatinė problema, kad žmonės nepasitiki ir nemato renovacijoje grąžos?
A. Butkus: Visada bus tokių žmonių, kuriems gerai taip, kaip jie gyvena. Jis gyvens prastai ir sakys: man gerai, tai tau atrodo, kad tai yra prastai, man tinka tokia laiptinė, tinka tokie langai. Juos tenkina tas minimalus variantas. Dėl sąskaitų jie pabumbės, bet į renovaciją jie nejudės. Kaip spręsti šitą dalyką? Labai paprastai: senų senovėje buvo galima paimti ir sugalvoti mokestį, kurį mokėtų žmonės, gyvenantys daugiabučiuose. Jeigu tu gyveni daugiabutyje kiekvieną mėnesį padarai mokėjimą į fondą, iš kurio būtų renovuojami absoliučiai visi daugiabučiai, esantys Lietuvoje, pagal grafiką. <...>
Nori, nenori, tokį mokestį mums reikės įsivesti. Kol kas viskas vyksta su tokiais nepatogumais ir taip vangiai todėl, kad kiekvienas namas turi nuspręsti ir dar, iš paskos viso to, seka renovacijos kaštai. Tuo tarpu mums mokant mokestį nesusidurtume su tokiomis problemomis. Jeigu ir būtų kokia nors našta tenkanti mums dėl renovacijos, ji būtų gerokai mažesnė, nei tokia, kokia yra dabar.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Aistė Adomavičienė išgirsti galite straipsnio pradžioje.