Vis tik įdomu, kokių išmokų ar lengvatų šildymui sulaukia kitų šalių, pvz., Jungtinės Karalystės (JK), gyventojai.
Pasirodo, jie kasmet gali gauti ir 180, ir 360, ir 540 ar daugiau eurų siekiančias išmokas ar nuolaidas šildymui. O jų būstuose dar gali būti nemokamai įrengiami tokie atnaujinimai, kaip, pvz., šilumos siurbliai, elektriniai radiatoriai ar sienų apšiltinimas.
Atperka minusinę temperatūrą, gali skirti ir 540 eurų
JK gyventojai, turintys mažas pajamas, pensijas ar gaunantys pašalpas, taip pat tie, kurių būstas turi aukštą energijos sąnaudų balą, turi teisę į Šilto būsto nuolaidų programą (angl. Warm Home Discount Scheme).
Tai yra vienkartinė nuolaida – gyventojams sąskaita už elektrą (arba dujas, jei dujų ir elektros tiekėjas yra tas pats) gali būti sumažinta 150 svarų (apie 180 eurų).
Šios sumos gyventojai patys negauna – elektros (ar dujų) tiekėjas šią nuolaidą pritaiko automatiškai sumažindamas mokėtiną sumą.
Svarbu tai, kad ši maždaug 180 eurų siekianti nuolaida netrukdo gyventojams pasinaudoti ir kitomis išmokomis.
Pvz., išmoka už šaltą orą (angl. Cold Weather Payment) yra skiriama, kai gyvenamojoje vietovėje 7 dienas iš eilės yra 0 laipsnių arba žemesnė temperatūra.
Taigi už kiekvieną tokių šaltų orų 7 dienų laikotarpį gyventojai gali gauti po 25 svarus (apie 30 eurų).
Ši išmoka automatiškai mokama įvairių pašalpų gavėjams be jokio prašymo, t. y. pensininkams, socialinių ar neįgalumo pašalpų gavėjams, taip pat tiems, kurie augina neįgalų ar iki 5 metų amžiaus vaiką, ir kt.
Be to, iki 1958 m. rugsėjo 23 d. gimę JK piliečiai 2024–2025 m. žiemą gali gauti Žiemos kuro išmoką (angl. Winter Fuel Payment), t. y. 200 arba 300 svarų (apie 240 ar 360 eurų), priklausomai nuo to, ar asmuo – jaunesnis ar vyresnis nei 80 metų.
Taigi, galima sakyti, kad 80 metų amžiaus asmuo per žiemą iš viso galėtų gauti 540 eurų ir dar po 30 eurų už kiekvieną šaltą savaitę.
Uždirbantiems iki 3,6 tūkst. eurų – nemokami įrenginiai ir patobulinimai
JK taip pat egzistuoja įvairios Energijos taupymo gerinimo programos (angl. energy–saving improvement schemes), kurios tam tikrų pašalpų gavėjams, nepasiturintiems ar socialiniame būste gyvenantiems asmenims suteikia galimybę:
- gauti pagalbos atnaujinant būstą (pvz., sienų apšiltinimui, katilo remontui ar pakeitimui, šildymo sistemų atnaujinimui);
- gauti sienų ar palėpės izoliaciją pigiau ar visai nemokamai, siekiant sumažinti sąskaitas už energiją;
- gauti apžiūrą, kurios metu aiškinamasi, kaip namai galėtų efektyviau naudoti ir taupyti energiją. Tuomet vietos taryba gali pasiūlyti kokius nors patobulinimus, pvz., oro šilumos siurblius, elektrinius radiatorius, izoliacijas, ir juos įrengti visiškai nemokamai.
Vis tik, norint gauti šias paramas, namų ūkio pajamos negali viršyti 36 tūkst. svarų per metus, išskyrus tam tikrus išimtinius rajonus, kur leidžiama uždirbti ir daugiau.
Eurais tai yra apie 43,1 tūkst. per metus. Per mėnesį tai būtų maždaug 3,6 tūkst. eurų prieš mokesčius, o po jų – apie 2,9 tūkst. eurų. Taigi minėtos paramos suteikiamos beveik 3 tūkst. eurų į rankas gaunantiems gyventojams.
JK taip pat egzistuoja vietos tarybos finansuojamas Namų ūkių rėmimo fondas (angl. Household Support Fund). Iš jo gali būti padengiamos būtiniausios gyventojų išlaidos: sąskaitos už energiją ir vandenį, maistas, būtiniausi daiktai.
Šis finansavimas, beje, yra skirtas visiems – norėdami jį gauti asmenys neprivalo būti pašalpų gavėjai.
Šią paramą gauna tie, kurie šiuo metu dėl kokių nors aplinkybių negali susimokėti už būtiniausius daiktus ar paslaugas, yra pažeidžiami.
Tam tikras išmokas gaunantys Škotijos gyventojai turi teisę į vienkartinę Žiemos šildymo išmoką (angl. Winter Heating Payment), kuri siekia 58,75 svaro (apie 70,4 euro).
Įdomu ir tai, kad negalintys apmokėti išankstinės sąskaitos gyventojai iš savo tiekėjo gali gauti laikiną kreditą, kurį, žinoma, vėliau reikia grąžinti.
Kompensacijos Lietuvoje – už būsto šildymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo svetainėje skelbia, kad į savo savivaldybę dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gali kreiptis su finansiniais sunkumais susiduriantys gyventojai.
Nepriklausomai nuo šildymo būdo, nepasiturintiems gyventojams yra kompensuojama šildymo išlaidų dalis, kuri 10 proc. viršija:
skirtumą tarp šeimos mėnesinių pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių 352 eurų) kiekvienam šeimos nariui; skirtumą tarp asmens mėnesinių pajamų ir 3 VRP dydžių (528 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pvz., jei asmens mėnesinės pajamos siekia 644 eurus, jo kompensacija šildymui bus apskaičiuojama iš 644 eurų atimant 3 VRP ( t. y. 528 eurus) ir padauginant iš 10 proc. (kadangi kompensuojama ta dalis, kuri viršija 10 proc.), o tai bus 11,6 euro.
Vadinasi, asmuo už būsto šildymą turi mokėti ne daugiau kaip 11,6 euro per mėnesį – viskas, kas viršija šią suma, gyventojui bus kompensuota.
Be viso to, šildymo kompensacijas gaunantys gyventojai taip pat yra atleidžiami ir nuo kredito įmokų atnaujinus daugiabutį – tą 10 proc. paremia valstybė.
Kompensacijos už vandenį
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Pvz., jei asmens pajamos yra 644 eurai, už geriamąjį vandenį jis turėtų mokėti ne daugiau kaip 12,88 euro (644 x 0,02) – likusi suma turėtų būti kompensuojama.
Priklausomai nuo to, ar vandeniui naudojama centralizuotai teikiama šiluma, ar kitos energijos rūšys (elektra, dujos), pirmam šeimos nariui kompensuojami 2–3,5 kubiniai metrai, antram – 1,5–2,5, o visiems kitiems – po 1–1,5.
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Pvz., uždirbant 644 eurus, kompensuojamos būtų tos karšto vandens išlaidos, kurios viršytų 32,20 euro (644 x 0,05).
Vienam asmeniui kompensuojama 1,5 kubinio metro karšto vandens, antram šeimos nariui – 1 kubinis metras, o trečiam ir paskesniems – po 0,5.
Ministerija primena, kad pasinaudoti skaičiuokle ir pasitikrinti, ar priklauso kompensacijos, taip pat pateikti prašymus gyventojai gali svetainėje www.spis.lt.
