Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų Lietuvoje buvo 31,8 tūkst., o tai sudarė vos 3,3 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičių. Palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis sumažėjo 6,5 proc.
Net jei ir pridėsime darbuotojus, kurie dirbo ne pilnu etatu, iš viso MMA ar mažiau Lietuvoje uždirbo 13,6 proc. dirbančiųjų.
Darbo rinka lenda iš „šešėlio“
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad prieš kelis metus darbuotojų dirbančių už MMA ar mažiau buvo daugiau negu trečdalis. Svarbu ir tai, kad mažėja darbuotojų, kurie dirba ne pilnu etatu. Pasak ekonomisto, tai rodo, kad verslai traukiasi iš šešėlinės veiklos.
„Anksčiau šiek tiek dirbtinai buvo deklaruojama, jog dirbama ne pilna darbo diena, kad būtų galima mokėti mažesnį darbo užmokestį ir sutaupyti socialinio draudimo įmokų sąskaita, sumokant atlyginimą vokelyje. Dabar vis mažesnė dalis įmonių taip elgiasi. Be to, šiuo metu draudžiama mokėti MMA kvalifikuotiems darbuotojams ir tai viena priežasčių, dėl ko liko tik 3 proc. dirbančiųjų, kurie gauna MMA“, – teigia jis.
O taip pat tai reiškia, kad Lietuvoje stiprėja vidurinioji klasė.
„Mažėja darbuotojų dalis, kurie gauna mažiau nei 500 Eur ir sparčiai auga darbuotojų dalis, kurie gauna daugiau nei tūkstantį eurų. Tai yra progresas: dirbančių ir skurstančių žmonių Lietuvoje vis mažiau, vidurinioji klasė vis didesnė. Aišku, ji vis dar labai maža lyginant su Skandinavijos šalimis, bet tikrai per pastaruosius penkerius metus pasiektas progresas, kurio negalima neignoruoti“, – tikina N. Mačiulis.
„Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad MMA reikalinga mokesčių surinkimui. „Jei MMA nebūtų, visi gyvename dviejų Lietuvų kontekste: vienos įmonės koncentruojasi didžiuosiuose miestuose ir moka legaliai, o kita dalis įmonių vis dar linkusios bent dalį atlyginimo mokėti vokeliuose. Tai MMA bent jau išskaidrina tą dalį. Tai čia veikiau dėl mokesčių mums reikalinga“, – kalba analitikas.
Jis taip pat pastebi, kad mažesnė MMA dalis reiškia augančią viduriniąją klasę. Ž. Mauricas pastebi, kad kai kuriuose sektoriuose mokami atlyginimai jau leidžia gyventi bent artima Vakarų europiečiui gyvenimą: neskaičiuoti pinigų maistui, būstui, skirti laisvalaikiui. Pasak jo, tokių žmonių daugėja. Kaip pavyzdį jis nurodo IT sektorių arba statybų sektorių sostinėje, kur geri kvalifikuoti specialistai gali uždirbti apie 2 tūkst. eurų.
„Jeigu lyginant su ta pačia Vakarų Europa, lyginant atlyginimų medianą ir pakoregavus dėl kainų lygio skirtumo, Vakaruose įprasta, kad vidutinės pajamos siekia tarp 1,5–2 tūkst. eurų. Lietuvoje kadangi 60 proc. kainų lygis, tai ta viduriniosios klasės suma išeina nuo 600–900 Eur į rankas. Tačiau Lietuvoje tokių žmonių vis dar yra mažiau nei 50 proc.“, – savo skaičiavimus pateikia jis.
Tikisi, kad bus atsigręžta į rimtas problemas
Analitikai svarsto, kad tai reiškia, jog nuo populistinių pažadų didinti minimalią algą bus atsigręžta į rimtesnes problemas Lietuvoje. Pavyzdžiui, tam tikrų sektorių atlyginimus, darbo mokesčius. Taip būtų stiprinama vidurinioji klasė, o MMA dydis galėtų būti susietas: kiek paaugo vidutinis atlyginimas procentų, tiek ir MMA.
„Jeigu atsimintume 2012 metų rinkimus, pagrindinis pažadas ir konkuravimas tarp populistinių partijų buvo, kuri pasiūlys didesnį MMA. Tai aišku galima suprasti, kai trečdalis uždirba MMA ar mažiau, tai svarbus argumentas su kuriuo galima papirkti rinkėjus. Dabar tai tampa visiškai nesvarbiu argumentu, 3 proc. dirbančių visą darbo dieną gauna MMA. Rinkėjų nebenusipirksi sakydamas, kad MMA pakelsi iki 500 ar 600 eurų. Aišku, kai kuriems tai svarbu, bet daug didesnį svorį gali įgauti pažadas didinti atskirų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus: mokytojų, dėstytojų, gydytojų, rezidentų. Ten tikrai yra didelių problemų“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jo teigimu ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovai turėtų suvokti, kad tik 3 proc. gauna minimalią algą, tad reikėtų koncentruotis nebe į MMA dydį, bet į tai, kaip didinti viduriniosios klasės pajamas.
„Nepamirškime, kad pernai Trišalėje taryboje buvo priimtas susitarimas tarp Lietuvos darbdavių ir darbuotojų atstovų, kad MMA ateityje turėtų kisti beveik automatiškai, taikant į tą intervalą 45–50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nebėra prasmė diskutuoti apie MMA, tai tik kelių proc. nekvalifikuotų darbuotojų realybė ir tų, kurie tik įsilieja į darbo rinką. Visiems kitiems daug aktualiau, kad didėtų vidutinis darbo užmokestis, kad viešajame sektoriuje didėtų atlyginimai. Tai reiškia, kad partijoms prieš ateinančius rinkimus reikėtų daug protingesnių siūlymų. Reikės padirbėti ir išspręsti, kaip bus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, iš kur bus paimamos lėšos, kaip keisis mokesčių sistema tam, kad padidėtų gyventojų perkamoji galia ir visokie kiti dalykai. Manau tai teigiamas pokytis, nes mes nuo tokių trivialų bukų sprendimų pereiname prie daug tvaresnių kompleksiškesnių pastangų reikalaujančių sprendimų, kurie iš tiesų gali sukurti spartesnį progresą visiems šalies gyventojams“, – įsitikinęs ekonomistas N. Mačiulis.
Tokios nuomonės laikosi ir Ž. Mauricas. Jis primena, kad paskutiniu metu patys darbuotojai piktinasi ne dėl MMA, bet piktinasi mokytojai ir gydytojai dėl savo atlyginimų. Dėl to svarbu tampa ne MMA dydis, bet apskritai atlyginimų struktūra Lietuvoje.
Lietuvos bankas: MMA kėlimas nedaug spartina bendrą užmokesčio kilimą
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis informuoja, kad Lietuvos bankas yra pasiūlęs depolitizuoti MMA nustatymą, t. y. išlaikyti MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį nekintantį. Pavyzdžiui, tokį, kaip ketvirtadalio didžiausią santykį turinčių ES šalių vidurkis.
„MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis turėtų būti tarp 45 ir 50 proc. Manome, kad šis Trišalės tarybos sutarimas yra logiškas ir vertėtų juo vadovautis“, – teigia jis.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet darbdaviai ir toliau susidurs su pastebimu darbuotojų trūkumu, todėl darbo užmokesčio augimas turėtų būti santykinai spartus ir sudaryti 6,1 proc. Tačiau šiais metais nuo 380 iki 400 Eur pakeltas MMA didelės įtakos nepadarys.
„MMA pakėlimas 20 Eur darbo užmokesčio augimą paspartins gana nedaug – apie 0,6 proc. punkto“, – prideda T. Šiaudvytis.
