Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 m. spalio mėnesį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažiau uždirbusiųjų buvo 151 tūkst. (13,6 proc. visų darbuotojų). Daugumą jų – 119 tūkst. darbuotojų – dirbo ne visą parą. Tiesa, šis skaičius yra mažesnis, nes dar 2016 m. už MMA ar mažiau dirbo net 72 tūkst. gyventojų daugiau.
Kiek žmonių už kokią algą dirba?
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėnesį visą darbo laiką dirbusių ir MMA (tuo metu MMA siekė dar 380 Eur) ar mažiau gavusių darbuotojų Lietuvoje buvo 31,8 tūkst.: viešajame sektoriuje – 9,2 tūkst., privačiajame – 22,6 tūkst.
Daugiau nei MMA, bet ne daugiau nei 400 Eur gavo 57,9 tūkst. darbuotojų, 401–450 Eur gavo 74,1 tūkst. darbuotojų, 451–500 Eur gavo 83,6 tūkst. darbuotojų, 501–600 Eur – 125,4 tūkst. darbuotojų, 601–700 Eur – 101,8 tūkst., 701–800 Eur – 94,2 tūkst., 801–900 Eur – 78,2 tūkst. 901–1000 Eur 67,6 tūkst., 1001–1300 Eur – 123,1 tūkst., 1301–1600 Eur – 59,6 tūkst., 1601–2000 Eur – 34,9 tūkst., 2001–3000 Eur – 27,2 tūkst. darbuotojų.
3 001 EUR ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 2 335 darbuotojais ir siekė 11 373 (iš jų privačiajame sektoriuje – 9 816, viešajame sektoriuje – 1 557).
Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių.
Įdomu tai, kad daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (6,7 tūkst.) įmonėse. Tačiau ir uždirbusių daugiau nei 3001 Eur buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos 2 155 įmonėse.
Analitikė: mūsų struktūra nepalyginama su išsivysčiusiomis valstybėmis
„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kodėl toks paradoksas susiformavo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Tai lemia ne tik didelis darbuotojų skaičius šioje srityje.
„Didmeninė bei mažmeninė prekyba pakankamai specifinė sritis. Tiesa, kad yra didžiausias atotrūkis tarp viršutinių grandžių vadovų atlyginimų ir paprastų darbuotojų. Bet paprasto darbuotojo kompetencijos pakankamai primityvios. Natūralu, kad ši sritis mažiausiai apmokestinama ne tik įmonės mastu, bet ir šalyje. Tai viena specialybių, kur atlyginimas yra mažiausias“, – sako analitikė.
Ji pastebi, kad ši problema nebūtų tokia opi, jei Lietuvoje būtų daugiau verslų, kurie kurią aukštą pridėtinę vertę. Tuomet atsirastų ir daugiau gerai apmokamų darbo vietų.
„Kol kas taip nėra. Visoje šalyje: tiek pramonėje, tiek kituose sektoriuose, vyrauja pakankamai žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės generavimas, gamyba ir atlyginimai šiuose ūkio segmentuose žemesni“, – sako ji.
Analitikė taipogi pabrėžia, kad apskritai Lietuvos visuomenės struktūra, žiūrint pagal darbo užmokesčio pasiskirstymą, negali būti palyginama su išsivysčiusiomis valstybėmis, nes trūksta orios ir stiprios viduriniosios klasės. Šiuo metu tokiai plėtotis geros sąlygos yra tik Vilniuje, kur steigiasi daugybė paslaugų centrų ir kvalifikuoti darbuotojai turi daugiau galimybių išsiderėti aukštesnį atlyginimą.
„Visada, jei žiūrėtume darbo užmokesčio struktūrą, tas viršutinis segmentas, kuris Lietuvos atveju viršija 5 tūkst. Eurų, visose šalyse yra pakankamai nedidelis. Mūsų problema ne ta, kad tas segmentas nedidelis, o kad tas vidurinysis segmentas yra vis dar pakankamai mažas, nes būtent viduriniojoje klasėje slypi ekonominė galia. Tai kritinė masė gyventojų ir kuo ta kritinė masė pajėgesnė įsigyti būstą, vartoti, keliauti, turėti kokybišką laisvalaikį, tuo labiau auga į vidaus rinką orientuoti verslai“, – komentuoja I. Genytė – Pikčienė.
Pirmauja informaciniai ryšiai ir finansų sektorius
Žiūrint pagal ekonomines veiklos rūšis, daugiausia galima uždirbti informacijos ir ryšių sektoriuje bei finansų ir draudimo sektoriuje. Atitinkamai 1200 ir 1176 Eur, neatskaičius mokesčių (imant medianą). Mažiausiai apgyvendinimo ir paslaugų sektoriuje.
„Tiek švietime, tiek mokslinėje veikloje, sveikatos apsaugoje atlyginimų kartelė turėtų būti daug aukščiau jei norime išlaikyti specialistus. Ypač sveikatos apsaugos sektoriuje. Bet, jei apie privatų sektorių kalbėsime, informacijos ir ryšių bei finansų specialistams reikalavimai yra aukštesni lyginant su tokiomis ekonominėmis veiklomis kaip statyba, apdirbamoji gamyba. Tai yra natūralaus pobūdžio veiksnių, kurie lemia tokį atotrūkį. Tai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse yra tai, kad IT sektoriaus atlyginimai aukštesni“, – komentuoja analitikė.
Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 EUR ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50–249 darbuotojus.
