Paprastai ilguoju laikotarpiu tokio investicinio turto vertė auga. Tačiau ji gali ir sumažėti – pvz., jeigu investuojama į fondą, kurio vadovas investuotus pinigus pralošia, ar į kompaniją, kurią į bankrotą nuveda jos vadovai sukčiai.
Retas lietuvis žino, kur tiksliai yra investuoti jo pinigai, kurie turėtų padėti senatvėje. Ir dar mažiau supranta, kiek jų senatvė priklauso vos nuo kelių JAV korporacijų.
Pinigus nurašė į nuostolius, nors taisyklių laikėsi
Kiekvieną mėnesį dauguma Lietuvos darbuotojų gauna mažesnius atlyginimus dėl to, kad 3 proc. jų pervedama pensijų fondų valdymo įmonėms.
Už gautus pinigus jos perka įvairius vertybinius popierius – obligacijas, akcijas, kitų fondų vienetus. Lietuvos bankas yra nustatęs tik bendro pobūdžio investavimo taisykles. Pagal jas fondų valdytojai sprendžia, ką konkrečiai pirkti.
Prieš metus Lietuvą krėtė nemenkas skandalas. Paaiškėjo, kad nacionalinį stadioną turėjusios statyti bendrovės „BaltCap“ vieno iš fondų vadovas Šarūnas Stepukonis galėjo pralošti milijonus eurų svetimo turto – taip pat ir II pakopos pensijų fondų.
Kaip skelbė Lietuvos bankas, į minėtą fondą buvo investavę „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“ – didžiausi pensijų fondų valdytojai Lietuvoje.
„Taip pat žinoma, kad galima vagystė paveikė pastarųjų valdomų pensijų fondus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse“, – tuo metu komentavo Lietuvos bankas.
Pasak jo, galimas poveikis Lietuvos pensijų kaupimo dalyviams dėl to, kad buvo lošta jų pinigais, gali būti 3,16 mln. eurų.
Palyginti su visu pensijų fondų turtu, kuris siekia milijardus, tai gana nedidelė suma. Tačiau tiesiog pradingti gali ir milijardai.
Taip nutiko prieš kelerius metus skandalingai bankrutavus Vokietijos kompanijai „Wirecard“. Skaičiuojama, kad tuomet apgaulės būdu buvo pradanginta beveik 2 mlrd. eurų turto. Tarp jų – ir pensijų fondų valdomo būsimų pensininkų turto.
Pensijų fondų valdytojai mėgsta girtis, kiek pinigų „uždirba“ būsimiems pensininkams, tačiau beveik niekada viešai nekalba apie patiriamus nuostolius.
Retas pensijai kaupiantis gyventojas taip pat susimąsto, į kur investuoti jo asmeniniai pinigai. O nemaža dalis jų išleista vos kelių JAV bendrovių akcijoms.
Ar ne per daug kiaušinių vienoje pintinėje?
Kiekviena II pakopos pensijų kaupimo bendrovė turi kelis skirtingos rizikos fondus. Į juos patenka skirtingo amžiaus pensiją kaupiantys gyventojai.
Kuo jie jaunesni, tuo didesnė fondo turto tenka rizikingesne investicija laikomoms akcijoms. Kuo dalyviai senesni – tuo ši dalis mažesnė, o daugiau pinigų investuojama į mažiau rizikingas obligacijas.
Lietuvoje daugiausiai pensijų kaupimo dalyvių turi ir jų turto valdo „Swedbank investicijų valdymas“. Kai kurių jos fondų nemažą dalį viso turto sudaro investicijos (kad ir ne tiesioginės) vos į kelių JAV kompanijų akcijas. Pavyzdžiui, beveik 5 proc. į „Microsoft“ ir dar panašiai – į „Nvidia“.
„Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Tomas Bakutis pabrėžia, kad jo atstovaujama bendrovė į užsienio akcijų rinkas investuoja per biržoje prekiaujamus fondus ir tiesiogiai minėtų įmonių akcijų neturi.
„Strateginiu požiūriu turtą skirstome atsižvelgdami į pasauliniuose indeksuose atskiriems regionams tenkančias proporcijas, o trumpesniais laikotarpiais didesnę investicijų dalį galime nukreipti į tas rinkas, kuriose matome aukštesnį augimo potencialą, pvz. JAV“, – aiškino T. Bakutis.
Jis patikino, kad investicijų koncentracija pensijų fondų investicijų portfelyje yra stebima ir tai esą yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama renkantis instrumentus investicijomis.
„Puikiai suprantame, kad populiarios ir įspūdingu kainos augimu pasižyminčios akcijos dėl reikšmingos dalies akcijų indeksuose gali sukelti ir didesnius svyravimus“, – komentavo fondų valdytojas.
Todėl, anot jo, į fondų portfelio sudėtį įtraukiami instrumentų, kurie investicijas į plačiai naudojamų indeksų (pvz., JAV S&P 500), akcijas paskirsto atsižvelgiant ne į jų rinkos kapitalizaciją, bet lygiomis dalimis. Esą tokiu būdu taip pat mažinama koncentracijos rizika.
„Be to, atsižvelgdami į rinkos situaciją, turime galimybę apskritai sumažinti investicijų į akcijas dalį ir jas pakeisti kur kas mažesniais svyravimais pasižyminčiais ir fiksuotą grąžą uždirbančiais skolos vertybiniais popieriais“, – nurodė T. Bakutis.
Generuoja didelę grąžą
Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos bankas pripažino, kad Lietuvos pensijų fondai nemažai pinigų yra netiesiogiai investavę į 7 JAV technologijų bendrovių vertybinius popierius.
Tai yra į „Alphabet“ (t.y. „Google“), „Amazon“, „Apple“, „Meta Platforms“ („Facebook“), „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Tesla“.
2024 m. rugsėjo 30 d. apie 12 proc. visų Lietuvos pensininkų pinigų buvo netiesiogiai investuota būtent į šias įmones.
„Investicijos atitiko Papildomo savanoriškojo pensijų kaupimo įstatymo 47 straipsnio reikalavimus.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad viešai skelbiamais duomenimis, 2024 m. kiekviena šio septintuko įmonė generavo reikšmingą grąžą investuotojams: „Microsoft“ – 20 proc., „Apple“ – 30 proc., „Alphabet“ – 38 proc., „Amazon“ – 52 proc., „Tesla“ – 66 proc., „Meta“ – 80 proc., o „Nvidia“ – net 180 proc.“ – nurodė Lietuvos bankas.
Tiesa, jis pripažino, kad praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, o už nuolatinę stebėseną, analizę ir investavimą atsako pensijų fondai.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pripažino, kad minėtos įmonės ir yra aukštųjų technologijų įmonės, tačiau visgi ir skirtingos.
„Tesla“ ir „Microsoft“ yra skirtingi sektoriai. Tad žinoma, nepaisant to, kad tokios investicijos yra rizikingos, bent minimali diversifikuoti jie yra.
Čia labiau problema yra ta, kad visos šios įmonės yra itin tampriai susijusios su JAV ekonomika. Geografiškai diversifikuoti tikrai reikėtų“, – svarstė docentas.
