Šiuo metu šiai sričiai kasmet skiriama suma viršija 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad šis dydis turi siekti 5–6 proc. BVP.
Minėtą tarybą be prezidento, sudaro dar Seimo pirmininkas, premjeras, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Vis dėlto vien tik jų sprendimo nepakanka, kad gynybai būtų skirta daugiau pinigų.
Šiemet Lietuvos BVP turėtų viršyti 82 mlrd. eurų, tad norint įgyvendinti naujausius užmojus dėl gynybos finansavimo, prireiktų 4–5 mlrd. eurų.
Kai kurie ekonomistai siūlo pinigų pasiskolinti arba pagerinti dabartinių mokesčių surinkimą, panaikinti kai kurias mokestines lengvatas.
Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka mato ir kitų šaltinių papildomam krašto gynybos finansavimui.
„II pakopos pensijų fonduose apie 5 mlrd. eurų turto yra iš valstybės. Vargu ar gali būti rimtesnė priežastis valstybei jį susigrąžinti.
Žinoma, tai tik vienkartinėms išlaidoms, o pastoviam finansavimui nukreipti beveik 0,3 mlrd. valstybės, o gal ir 0,6 mlrd. privačias įmokas vietoje II pakopos į Gynybos fondą“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje siūlo profesorius.
Jo nuomone, sukaupti pinigų būsimoms pensijoms bus galima tada, kai kai nebegrės karas. O karo ir suirutės metu esą vargiai kas liktų iš fonduose sukaupto turto.
R. Lazutkos teigimu, Lietuva nebūtų vienintelė valstybė, kuri pensijų fondų pinigų panaudotų kitoms reikmėms.
„Lenkai pasiėmė valstybės įmokėtas lėšas iš II pakopos prieš 10 m. negresiant karui. Lenkijos Konstitucinis Teismas (KT) pripažino tai teisėtu veiksmu. Ar mūsų KT nerastų straipsnio Konstitucijoje, kuriame šalies saugumas svarbesnis už neapibrėžtą tolimą senatvės viziją?“ – svarstė profesorius.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skaičiuoja, kad šiuo metu II pakopos pensijų fonduose lietuvių sukaupto turto vertė viršija 9 mlrd. eurų.
Dalį šių pinigų gyventojai susimokėjo tiesiogiai iš savo algos. Tačiau kita dalis buvo pervesta iš valstybės biudžeto arba „Sodros“ biudžeto.
Taigi, R. Lazutkos nuomone, ši turto dalis ir galėtų būti skirta bendroms valstybės gynybos reikmėms.
