Įprastai daugelis gyventojų savo pajamas gauna į sąskaitas bankuose, o už pirkinius ar paslaugas atsiskaito kortelėmis arba grynaisiais, išimtais iš bankomatų.
Tačiau nei mokėjimo kortelių skaitytuvai, nei bankomatai neveiks, jeigu sutriks elektros tiekimas arba interneto ryšys.
Taigi, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas tokiu atveju bus su gyventojų pinigais ir visais atsiskaitymais.
Specialistai tikina, kad bankai turi slaptus planus, ką darytų tokiu atveju.
Nutraukti elektros ir komunikacijų kabeliai
Praėjusių metų pabaigoje buvo pranešta, kad netikėtai nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Kaip pranešė Suomijos žiniasklaida, laivų eismą stebinčios sistemos duomenys parodė, kad su Honkongo vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas buvo prie elektros kabelio maždaug tuo pačiu metu, kai buvo nutrauktas ryšys.
Dar kiek anksčiau, lapkričio mėnesį, buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Įtariama, kad juos specialiai nutraukė kitas kinų laivas, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Galiausiai šią savaitę Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės priešmininis ir patrulinis laivai pradėjo karinį rengimą ir pasiruošimą padidinto budrumo veiksmams Baltijos jūroje.
Pasak kariuomenės pranešimo, veiksmai pradėti reaguojant būtent į nustatytus povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus bei siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams pažeisti povandeninę infrastruktūrą ir stiprinti regiono saugumą.
„Prisijungimas prie karinio rengimo ir pasiruošimo padidinto budrumo veiksmams pabrėžia mūsų šalies įsipareigojimą užtikrinti ne tik nacionalinį, bet ir regioninį saugumą.
Mūsų dalyvavimas yra aiškus signalas, kad Lietuva, kaip NATO narė, deda visas pastangas užtikrinant kritinės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje“, – sakė Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Giedrius Premeneckas.
Padidinto budrumo veiksmai apims įvairių NATO pajėgų veiksmus sausumoje, ore ir jūroje, siekiant užtikrinti prevenciją, greitą reagavimą ir kritinės infrastruktūros saugumą Baltijos regione.
Turi planus blogiausiam atvejui
Kaip žinoma, kad veiktų mokėjimo kortelių skaitytuvai ir bankomatai, jiems reikalingas elektros tiekimas ir interneto ryšys.
Rusų tęsiamas karas prieš Ukrainą parodė, kad šiems rytų kaimynams nesvarbios ne tik nekaltų žmonių gyvybės, bet ir gyvybiškai svarbi infrastruktūra – ji nuolat atakuojama ir veikia tik su pertrūkiais.
O kas nutiktų, jeigu ir Lietuvoje dingtų elektra ar interneto ryšys?
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė tikino, kad mūsų finansų įstaigos yra pasirengusios blogiausiam scenarijui.
„Visos Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose apibrėžiama, kaip kredito įstaiga veiktų iškilus įvairioms nenumatytoms aplinkybėms.
Būtiniausių paslaugų teikimas išskirtinėmis sąlygomis būtų užtikrinamas koordinuojant bankų, Lietuvos banko ir valstybės institucijų veiksmus“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo V. Kiguolienė.
Ji tiesiai neatsakė, kaip žmonėms reikėtų atsiimti pinigus iš bankomatų ar atsiskaityti kortelėmis už pirkinius.
Slepia, kas būtų blogiausiu atveju
Šalies komercinių bankų ir kitų finansų įstaigų priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas (LB) taip pat tikino, kad jos veiklos tęstinumo planus. Tačiau jie esą yra konfidencialūs.
„Šiuose planuose numatomi veiksmai, kurių finansų įstaigos imtųsi, jeigu susidurtų su netikėtais iššūkiais (pavyzdžiui, dėl stichinės nelaimės dingsta elektra), kad užtikrintų savo paslaugų prieinamumą vartotojams“, – naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare nurodė LB.
Anot jo specialistų, kaip pavyzdį galima būtų paminėti atvejus, jeigu sutrinka elektroninės bankininkystės veikla.
„Dažniausiai veiklos sutrikimų priežastys būna nulemtos techninės ar programinės įrangos gedimų, tačiau į kredito įstaigas taikosi ir kibernetiniai nusikaltėliai. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau nustatyti problemos priežastį ir ją pašalinti.
Jeigu kyla mokėjimo paslaugų trikdžių, Lietuvos bankas atlieka vertinimus dėl jų priežasčių ir įstaigų pajėgumų priežastis ištaisyti laiku. Jei reikia, teikiami nurodymai dėl taisomųjų veiksmų, kurie turi sustiprinti įstaigų operacinį atsparumą. Atskirais atvejais, gali būti skiriamos ir poveikio priemonės“, – komentavo LB specialistai.
Esą jų turimi duomenys rodo, kad elektroninėmis paslaugos naudojasi vis daugiau žmonių, auga finansų rinkos dalyvių investicijos į IT infrastruktūrą ir kibernetinę saugą.
„Be to, pasirengimas yra nuolat tikrinamas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) surengė kibernetines pratybas, jose iš viso dalyvavo 109 Europoje veikiantys bankai. Lietuvos bankas kartu su ECB atliko didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų kibernetinio atsparumo testą.
Jo metu buvo vertinta, kaip bankai reaguotų į sudėtingą kibernetinio saugumo incidentą. Testas parodė, kad iššūkis buvo suvaldytas tinkamai“, – komentavo LB specialistai.
Jie taip pat priminė, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ekspertai teikdami rekomendacijas, kaip pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, taip pat pataria gyventojams turėti šiek tiek grynųjų pinigų būtinųjų poreikių patenkinimui (pvz., įsigyti maisto, vaistų, degalų).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
