Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.
Tokia išankstinė pensija apskaičiuojama panašiai kaip paprasta senatvės pensija. Tik už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus, ji mažinama 0,4 proc.
Pavyzdžiui, jei žmogus neranda darbo ir neturėdamas kitų pajamų, nusprendžia išeiti į pensiją trimis metais anksčiau laiko, jos dydis bus sumažintas 14,4 proc. (36 mėn. x 0,4 proc.).
Taigi užuot gavęs, pavyzdžiui, vidutinę 400 eurų senatvės pensiją, iki mirties jis turėtų tenkintis 342,4 euro dydžio išankstine pensija.
Šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad per mėnesį turėtų būti parengti teisės aktų projektai, pagal kuriuos ilgainiui išankstinės pensijos neliktų, o ją pakeistų speciali nedarbo draudimo išmoka.
Išimtis ilgai dirbusiems
Trečiadienį komitetas grįžo prie parlamentaro Algimanto Dumbravos teiktos pataisos svarstymo. Šio pasiūlymo esmė – nemažinti pensijos tuo atveju, jeigu žmogus turi 40 m. ir didesnį stažą, o išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus.
Esmė yra ta, kad žmonės, kurie turi būtinąjį 40 m. darbo stažą, sulaukę senatvės pensijos, galėtų gauti ne apkarpytą pensiją, o tokią pensiją, kuri buvo priskaičiuota.
Komitete A. Dumbrava sutiko su Vyriausybės pasiūlytu pataisos patobulinimu. Juo 40 metų stažo terminas būtų palaipsniui ilginamas taip, kaip dabar yra ilginamas paprastos pensijos būtinasis stažas (kasmet po pusmetį iki 35 m.)
„Taip, tai yra žmonės, kurie išeina į išankstine pensiją, kurie iškrenta iš darbo rinkos ir tokiu atveju išankstinės pensijos pagalba mes tarsi sprendžiame jų nedarbo problemą.
Priešpensinio amžiaus žmonėms yra sunkiausia įsidarbinti. Ir tų žmonių nėra daug. Tai šiuo atveju, žmonės, kurie tikrai turi svarų indėlį socialinio draudimo sistemoje, nekalbame apie tuos, kurie nedirbo, bet tuos, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius ilgą laikotarpį“, – komitete kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Anot jos, kad galėtų pasinaudoti tokia palankesne išankstinės pensijos skyrimo tvarka, žmogus turėtų dirbti visą gyvenimą nuo 17 metų. Tokių asmenų nėra daug. Panašiai išankstinė pensija esą skiriama ir kai kuriose kitose ES šalyse.
Griautų visą sistemą?
Vis dėlto diskusijoje komiteto nariai ėmė abejoti šiuo pasiūlymu, kuris esą iš esmės nesprendžia išankstinių pensijų ir apskritai mažų pensijų problemos.
Pasak Seimo nario Tomo Tomilino, užuot skyrus mažesnę išankstinę pensiją, darbo negaunančiam vyresniam žmogui galbūt reikėtų skirti specialią nedarbo draudimo išmoką. Juolab, kad nuo birželio, vyresniems nei 45 metų bedarbiams tokia išmoka gali būti skirta pusmečiui.
Algirdas Sysas iš viso sukritikavo idėją keisti išankstinių pensijų tvarką.
„Kada kalbame apie tokius dalykus, nereikėtų spekuliuoti empatija ir jautrumu. Mes žaidžiame nedidelės žmonių grupės jautrumu jos santykyje su didele. 600 tūkst. pensininkų sąžiningai dirbo, mokėjo įmokas į bendrą katilą, o kažkas dėl įvairių priežasčių ne.“
A. Sysas priminė, kad išankstinės pensijos atsirado tada, kai Rusija paskelbė embargo Lietuvos gamintojų produkcijai. Tuomet daugybė vyresnių žmonių neteko darbo, prasidėjo protestai. Taigi, tada priimta tvarka, kad išankstinę pensiją gauti galima, bet ji bus mažesnė nei įprastinė.
„Priėmę pataisą, atidarysime Pandoros skrynią. Juk reikėtų spręsti, ar kompensuosime netekimus tiems, kurie jau anksčiau išėjo į pensiją? Kodėl kelių šimtų žmonių padėtis turėtų būti gerinama kitų sąskaita?“ – retoriškai klausė parlamentaras. Vėliau jis pridūrė pritariantis idėjai, kad vietoje išankstinės pensijos būtų mokama speciali nedarbo draudimo išmoka.
Komiteto nariai sutarė, kad dėl koronaviruso prasidėjusi ekonomikos krizė gali padidinti vyresnių žmonių nedarbą ir mažos jų pajamos toliau bus problema.
Vis dėlto pensininko statusas (kad ir gaunančio išankstinę pensiją) susijęs su kai kuriomis lengvatomis (pvz., viešajam transportui). Kita vertus, išaugus nedarbo draudimo išmokoms, gali prireikti keisti įmokų tarifą.
Taigi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė, kad per mėnesį turi būti parengti kompleksiniai šios problemos sprendimai.
Už juos numatančių naujų įstatymų projektų rengimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
