Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vien gegužės pradžioje gydytojai buvo išdavę daugiau kaip 36 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų vaikų prižiūrėjimui susidarius epideminei situacijai. Ankstesnėmis karantino savaitėmis jų buvo išduodama dar daugiau.
Gavusiems nedarbingumo pažymėjimą už vaiko priežiūrą „Sodra“ moka ligos išmoką, kuri per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas. „Sodra“ informuoja, kad šiuo metu maksimalus išmokos dydis yra 1776,03 euro per mėnesį arba 84,17 euro per dieną neatskaičius mokesčių.
Primename, kad maksimali subsidija iš valstybės biudžeto už karantino metu prastovose esančio darbuotojo darbo užmokestį gali būti 607 eurai arba 910,5 euro, tai yra 1 arba 1,5 minimalios mėnesinės algos (neatskaičius mokesčių).
Paprastai kalbant, jeigu iki karantino alga viršijo šiuos dydžius už vaiko priežiūrą galima gauti didesnę išmoką nei už prastovą darbe.
Įprastinėmis aplinkybėmis nedarbingumo pažymėjimas vaikui prižiūrėti skiriamas 14 dienų. Jam pasibaigus, sustabdomas ir ligos išmokos skaičiavimas, o darbuotojas grįžta į darbą.
Tačiau nuolat pratęsiant karantino pabaigos terminą, nedarbingumo pažymėjimo trukmė buvo pailginta iki 60 dienų.
Taigi, jeigu karantinas dar tęsiasi, bet į darželį ar mokyklą išleisto vaiko prižiūrėti nereikia, tai kas ir kaip stabdys nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką? Kas patikrins, ar darbuotojai dar iš tikrųjų prižiūri vaiką namuose ar jis jau grįžo į darbą ir mokėti ligos išmokos jam nereikia?
Jei reiktų tikrinti, gydytojai išeitų į gatves
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovės Tomos Kundrotės įsitikinimu, tikrinti, ar išėjo vaikas į darželį ar ne, visiškai ne gydytojo darbas.
„Mes jau ir taip didelį darbą padarėme išdavinėdami nedarbingumo pažymėjimus, kas yra visiškai šeimos gydytojo kompetencijos nereikalaujantis darbas, kuris mums buvo užkrautas.
Jei mums reikėtų tikrinti tokius dalykus, ar vaikas išėjo į darželį, tai būtų visiškas absurdas. Tikrai nenaikinsim nė vieno biuletenio, tegu „Sodra“ tvarkosi pati. Tegu darželiai darosi sąrašus, perdavinėja juos „Sodrai“, kad vaikai grįžta. Jei būtų tokie sprendimai priimti Lietuvos mastu, šeimos gydytojai išeis į gatves, nes tai protu nesuvokiama“, – piktinosi pašnekovė.
Jos teigimu, tik pačios šeimos gali nuspręsti, eiti ar ne vaikui į darželį: „Mes gi neapsaugosim kiekvieno, kaip ir kaukės neuždėsim. Gydytojas negali priversti vesti į darželį ar neleisti to daryti.“
Apie grįžusius darbuotojus praneš darbdaviai?
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė patvirtino, kad pagal dabartinę tvarką karantino metu prižiūrint ugdymo įstaigas lankiusius mažus vaikus, vaikus su negalia iki 21 m., taip pat dienos centrus lankiusius asmenis su negalia ar senjorus, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 60 dienų, bet ne ilgiau nei iki ekstremalios situacijos ar karantino pabaigos.
Esą jei išduoto nedarbingumo pažymėjimo galiojimas baigiasi, o karantinas tęsiasi ir būtina toliau prižiūrėti mažą vaiką, asmenį su negalią ar senjorą, tada nedarbingumo pažymėjimas išduodamas dar tokiam pačiam laikotarpiui (bet ne ilgiau nei karantino pabaigos).
„Nors švelninant karantino sąlygas nuo gegužės 18 d. jau bus leidžiama veikti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms, tačiau beveik neabejotina, kad duris atvers ne visi darželiai arba ne visos grupės. Labiausiai tikėtina, kad vaikai į darželius grįš palaipsniui“, – komentavo patarėja.
Anot jos, dėl šios priežasties nedarbingumo pažymėjimai ir toliau bus išduodami bendra tvarka iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos.
„Jei po gegužės 18 d. tėvai išleis vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir patys grįš į darbus, ligos išmokos mokėjimas jiems bus nutrauktas“, – informavo E. Samoškaitė.
Perklausta, kaip bus nustatoma, ar vaikas išvestas į darželį, ar darbuotojas grįžo į darbą, ji teigė, kad kai darbuotojas grįžta į darbą, darbdavys iškart praneša „Sodrai“. O jei darbdavys nepraneš?
„Jis negali nepranešti. Užpildomas NP-SD2 pranešimas“, – aiškino patarėja.
Kaip ten bebūtų, vienas iš privalomų šio pranešimo duomenų – gydytojo išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodytas nedarbingumo laikotarpis. Dabar daugelyje išduotų pažymėjimų jis yra ilgesnis nei gegužės 18 d., kai vaikai galės grįžti į darželius.
Neoficialiomis žiniomis, gydytojai ir institucijos vis dar laukia oficialių Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų oficialaus paaiškinimo, kaip spręsti šį klausimą.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad socialinio draudimo pranešimų ar kitų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti reikalingų dokumentų pavėluotas pateikimas arba nepateikimas užtraukia baudą nuo 150 iki 850 eurų baudą. Už pakartotinį nusižengimą gali būti skirta bauda nuo 800 iki 3 tūkst. eurų.
