Vis tik pasirodo, kad už seno matuoklio sutvarkymą mokama apie 50 proc. daugiau, negu policija sumokėjo už naują, kartu su jo integravimu ir darbuotojų mokymais.
Greičio matuoklių kaina – per didelė?
Kaip nurodė komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, Policijos departamentas mobiliuosius greičio matavimo prietaisus „Poliscan FM1“ įsigijo prieš 5 metus.
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenys rodo, kad greičio matavimo mobiliosios įrangos, jos integravimo į administracinių nusižengimų registrą programinės įrangos įsigijimas (37 komplektų) ir darbuotojų mokymai kainavo 1,17 mln. eurų.
Taigi vienas trikojis su visomis papildomomis paslaugomis atsiėjo 31,6 tūkst. eurų.
Tačiau, jų taisymas, pasirodo, gali atsieiti net per 46 tūkst. eurų. Kodėl ši suma kone 50 proc. didesnė už patį matuoklį, J. Liutkienė tiesiai neatsakė.
Ji tik nurodė, kad dėl to reikėtų kreiptis į renginių gamintoją, t. y. vokiečių įmonę „Vitronic“ arba jos atstovę Baltijos šalyse – bendrovę „Alarmtec“, per kurią Lietuvos policija ir įsigijo minimus greičio matuoklius.
Vis tik nei gamintojas „Vitronic“, nei jų atstovai įmonėje „Alarmtec“ į naujienų portalo tv3.lt laiškus neatsakė ir su jais susisiekti nepavyko.
Kodėl tokie prietaisai pirkti per kelis tarpininkus ir kodėl nepasirinkti pigesni matuokliai, lieka neaišku.
Kas ir kodėl nustato, kiek kainuos trikojo remontas?
Policijos departamento atstovė nurodė, kad Lietuvoje, pagal gamintojo „Vitronic“ įgaliojimą, smulkius šių trikojų remontus atlieka, preliminariai defektuoja ir galimą remonto sąmatą (žalą) nustato bendrovė „Lema“.
Vis tik jos direktorius Rimantas Kazlauskas negalėjo atsakyti, kodėl trikojo taisymas gali atsieiti 40 tūkst. eurų ar kokie gedimai tiek atsieina, kadangi tai – konfidenciali informacija.
Jis tik nurodė, kad preliminari žala greičio matuokliui yra nustatoma remiantis ankstesnių atvejų žalos įvertinimais.
R. Kazlauskas akcentavo, kad nėra korektiška lyginti šių greičio matuoklių kainas, už kurias jie buvo įsigyti, ir iš lietuvių reikalaujamas 46 tūkst. eurų sumas už jų sugadinimą:
„Vieno matuoklio kaina perkant kelias dešimtis vienetų labai daug skiriasi, palyginti su pavienio matuoklio pirkimu. Be to, reikia įvertinti 5 metų infliaciją, elektronikos komponentų gamybos problematiką, rinkos tendencijas ir t. t.“
O J. Liutkienė pabrėžė, kad nustatyti tikrą apgadinimo mastą gali išskirtinai tik gamintojas, nes tik jis suremontuotam ir sukalibruotam prietaisui gali suteikti savo garantiją:
„Kodėl tai svarbu? Jei prietaisas matuos neteisingai, galima nubausti nekaltą transporto priemonės vairuotoją, kuris po to negalės įrodyti savo nekaltumo. Tik gamintojas už tam tikrą remonto sąmatą galės suteikti nepriekaištingo matavimo garantijas.“
Realios trikojų ir jų remonto kainos – štai kiek priteisia
J. Liutkienės aiškinimu, visais atvejais tyčia ar netyčia sugadintas prietaisas yra vertinamas kiekvieno atliekamo ikiteisminio tyrimo metu:
„Nustatoma Baudžiamojo kodekso veika ir kaltės forma, todėl numatytos vienos baudos nėra. Ji nustatoma įvertinus konkrečią situaciją, sugadinimo mąstą.“
Advokatas Martynas Antanaitis, paklaustas, ar apgadinę trikojus lietuviai iš tiesų gali būti priversti mokėti tokią didelę sumą, pateikė keletą bylų pavyzdžių.
2024 m. kovo 6 d. baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismas skelbė, kad vieno tokio greičio matavimo įrenginio kaina buvo 84 150 eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tačiau perkant didesnį kiekį policijai buvo padaryta nuolaida.
Taigi už šio trikojo remontą Policijos departamentas sumokėjo 46 163,68 euro – tiek ir buvo priteista kaltininkui.
2024 m. balandžio 11 d. baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismas skelbė, kad greičio matavimo įrenginio kaina siekia apie 64 422 eurus be PVM, o Policijos departamentas už šio įrenginio remontą iš viso pervedė 37 384,16 euro – tiek ir buvo priteista kaltininkui.
Advokatas paminėjo, kad abiem atvejais kaltinamieji, tyčia apgadinę trikojį, bandė įrodinėti, kad suma – per didelė ir nesąžininga, bet teismai su tuo nesutiko, kadangi reikalaujamos sumokėti sumos buvo pagrįstos.
Teismai pabrėžė, kad „įrenginys buvo sugadintas ne dėl kieno nors kito, o dėl nuteistojo neteisėtų ir neapgalvotų veiksmų“, o išlaidos atstatant įrenginio būklę buvo būtinos.
Ar įmanoma sumažinti priteistą sumą?
Anot M. Antanaičio, iš pirmo žvilgsnio sumos atrodo nelogiškai didelės, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galioja visiško žalos atlyginimo principas.
Tai reiškia, kad svetimą turtą apgadinęs asmuo turi visiškai atlyginti padarytus nuostolius.
Taigi, anot advokato, jeigu tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra pagrįsta įrodymais, o patirtos išlaidos jai pataisyti buvo būtinos, tenka sutikti, kad tokia žala turi būti atlyginta.
„Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į advokatą ir kartu su juo aptarti galimą strategiją, argumentus, kurie gali būti skirtingi kiekvienu atveju. Galbūt įmanoma rasti subjektą, kuris mažesne kaina galėtų suremontuoti, gal išeitų rasti taikų sprendimo būdą matant, kokia yra teismų praktika šiais atvejais.
Gal padėtų įrodant sunkią kalto asmens turtinę padėtį ar tai, kad žala buvo padaryta netyčiniais veiksmais ir pan.“ – vardijo M. Antanaitis.
Visada trikojus matau tokiose vietose, kur absurdiškai mažas greitis, pvz., 30, 50 km/h, nors žmonės ten nevaikšto ir yra sąlygos didesniam greičiui; pvz., prie miesto pakraščio, kur vis dar miesto teritorija, tačiau kelias "užmiestinis": jokių perėjų, žmonių, kitų konstrukcijų, pastatų, nieko, grynai užmiestinis kelias, kur būtų galima važiuoti 90 km/h, tačiau ženklas: 50 km/h. - štai tokiose vietose vietose pastoviai stovi, kaip grybai po lietaus. Tose vietose eismo įvykių skaičius: 0.
