Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) Vyriausybės įgaliota iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą. Ji nuolat stebėtų maisto kainų pokyčius bei informuotų Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Į Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai.
Negalvoja, kad tai bus panacėja nuo didelių kainų
„Žinių radijo“ laidoje socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad šios Maisto tarybos tikslas, jo vertinimu, yra siekis „susodinti prie stalo būtent visą maisto ruošimo grandinę“.
„Ir kad jie pasižiūrėtų, ar yra galimybės kažką padaryti, ir ką reikėtų daryti, kodėl Lietuvoje maisto kainos yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
<...> Yra šalys, kurios reguliuoja. Jūs paminėjote [prekybos tinklų] maržą. Vat nustatyti, kad tai negali viršyti, pavyzdžiui, 10 proc. ar 5 proc., ar 3 proc., ar 20 proc. Tai čia yra siūlymo klausimas“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, jis nemano, kad Maisto tarybos atsiradimas staiga sumažins maisto produktų kainas.
„Aš negalvoju, kad tai yra panacėja ar čia įvyks stebuklas ir viskas susinormalizuos, o kainos neaugs.
Aš manau, kad normalioje, kiekvienoje šalyje, ten, kur yra nedidelė infliacija, turi kainos augti, kaip turi augti atlyginimai, ir tai yra normalus ekonominis procesas“, – svarstė jis.
Sumažins vienų produktų kainas, bet padidins kitų?
Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis svarsto, kad jeigu vienų produktų kainos būtų sumažinamos, tikėtina, kad dalis kitų prekių vėl brangtų.
„Visą laiką kainos turi tam tikrą ribą, nes žemiau, negu tau leidžia nupirkimo produkto kaina ir tavo kaštai, tu vis tiek ilgai negali taikyti.
Pavyzdžiui, „Norfos“ asortimente yra 20 tūkst. prekių pavadinimų. Tai nėra jokių problemų ten sąlyginai tam tikrą kainų procentą nuleisti. Bet tada kita pusė pasikels, čia tik persistumdys“, – kalbėjo D. Dundulis.
Be to, ji svarsto, kad jeigu kainos būtų fiksuojamos, Lietuvoje esą prekybininkų gerokai sumažėtų.
„Jeigu tai [kainų fiksavimas] vyks ilgai, tai galiu drąsiai pasakyti, kad prekybininkų Lietuvoje nebeliks.
Nes, žinote, mes ir su bankais dabar matėme, kaip vienas bankas, kaip ir kelia būstinę lauk, nors ir labai aiškinama, kad labai geros sąlygos, bet kažkodėl iš Lietuvos jis traukiasi. Ir žmonės šneka, kad lyg ir antras pasiruošęs eiti“, – teigė pašnekovas.
Tuo metu konservatorių frakcijos narys, ekonomistas Raimondas Kuodis, kad šiuo metu yra gerokai svarbesnių problemų, susijusių su geopolitiniais klausimais.
Tačiau R. Kuodis neneigia, kad maisto kainų didėjimo klausimas visuomenei yra aktualus. Visgi praktinis reguliavimas, pasak jo, būtų labai komplikuotas, nes yra per mažai tokios pačios rūšies prekių.
„Bus sunku sugalvoti, o kas dabar tas krepšelis, ką ten konkrečiai į jį įtraukti ir panašiai.
<...> Labiau [esu] šalininkas to tokio sąmoningumo iš verslo bendruomenės pusės. Suprantu, kad visi esame mirtingi ir daug kam norisi labai to greito pelno, nesvarbu kas. Šito yra ekonomikoje, tas labai piktina žmones.
Bet jei norime harmoningų, ilgalaikių, tvarių dalykų, visi turi prisitaikyti, kainos turi būti protingos, paremtos kaštais“, – svarstė R. Kuodis.
Politikas A. Sysas taip pat daro prielaidą, kad kainų stebėsena esą galėtų būti orientuotą į pagrindinius maisto produktus, pavyzdžiui, pieną, duoną, sviestą ar varškę.
Mano, kad atpirkimo ožiu taps prekybininkai
Prekybos tinklo įkūrėjas D. Dundulis teigia, kad šiuolaikinėmis priemonėmis surinkti visus duomenis, kuriuose atsispindėtų kainų skirtumai, nekiltų papildomų sunkumų.Tačiau verslininkas klausia, ką tai pakeis, jei duomenys ir bus surinkti.
„Prekyba, tinklas, tai yra iš tikrųjų labai didelis duomenų kiekis. Ir aš nesistengiu visų duomenų valdyti, nes kai tu per daug per daug pradedi valdyti, tada nieko nesuvaldai.
Tai mano čia yra tokia pastaba – kas, kad jūs surinksite visus duomenis? Kaip juos suvaldyti reikia? Tai yra neįmanoma. Žmogaus protas nesuvaldo, tiek informacijos negali aprėpti. Vienintelis dalykas – kompiuteris surinks tuos duomenis, išmes kažką, ko tu norėsi pagal algoritmus. O ką po to tu darysi?“ – klausė D. Dundulis.
Be to, jis abejoja, ar tam, kad kainų skirtumai būtų įvertinti, reikalinga įkurti Maisto tarybą.
„Užtenka gal net 8 klasių, kad pasižiūrėtumėte, kaip ta kaina susidaro. <...> Labai tai yra primityvu, paprasta.
Ir įprastai, kai iš paprasto dalyko išpučiamas labai sudėtingas, tada dažniausiai negaunama nieko“, – mano verslininkas.
D. Dundulis taip pat negali atsistebėti, kad esą iki šiol prekybininkų pelnas skaičiuojamas kartu įtraukiant ir pridėtinės vertės mokestį.
„Aš nežinau, kas tai yra, ar specialiai taip daroma, ar neprofesionalumas, aš neįsivaizduoju. Aš gi matau tuos skaičiavimus. Aš irgi mačiau ten skaičiavimus kažkada, sviesto kainą, kaip skaičiuoja.
Toks jausmas, kad tai yra fikcija iš viso, kad tai specialiai atrodytų prieš visuomenę labai blogai. Išmokite susiskaičiuoti, po galais“, – pasipiktinimo neslėpė jis.
Verslininkas nemano, kad Maisto tarybos įkūrimas įneš pokyčių, kurie lemtų naudą vartotojams.
„Funkcionieriai, kurie į tą tarybą ateis dirbti, gaus labai gerą atlyginimą ir be jokios darbo atsakomybės. Tai mes puikiai suprantame, kad tai sukurtai tarybai nauda yra labai gera.
O, sakysime, piliečiams, ypač verslo, sakysim, objektams, nebūtinai ir darbuotojams, tai tą tarybą reikės apmokėti. Tai čia aš tokį komentarą po vakarykštės diskusijų laidos paskaitysiu žmogaus“, – kalbėjo D. Dundulis.
Jis taip pat neabejoja, kad atpirkimo ožiu galiausiai taps patys prekybininkai.
„Nes tai yra populiaru prieš rinkėją, nes prieš rinkėją tada marketingiškai gerai atrodys. Tada jis bus populiarus žmogus. <...> Kai kurie prekybininkai [anksčiau] netgi pasiskelbdavo, kaip sumažins kainas, bet tas sumažinimas neįvykdavo. Būdavo tik šou“, – apibendrino verslininkas.
