Piktinasi „Lidl“ nuolaidomis: dalis gyventojų jų negauna iki šiol

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų grupėje nuo 65 iki 74 metų nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Vis tik į tai atsižvelgia ne visi.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Irena (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri pasakojo, kad jos garbingo amžiaus mama dar, palyginti labai neblogai, juda ir sugeba savimi pasirūpinti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Iki“ žada didinti darbuotojų atlyginimus – pridės vidutiniškai apie 100 eurų

„Maximos“ atstovu spaudai pradeda dirbti Titas Atraškevičius

Didžiausioje „Maximoje“ Vilniuje – didžiulės permainos: išparduoda dalį prekių

Vis tik, anot moters, problema yra tokia, kad jos mama gyvena prie pat prekybos tinklo „Lidl“, tad beveik visada apsiperka tik ten.

„Mano mama turi paprastą telefoną, bet ne išmanųjį. Turi televizorių. Jai interneto ar kokių programėlių tikrai nereikia, ji to nenori, jai gerai ir be to. Bet ar teisinga, kad nuolatinė, lojali Lidlo pirkėja neturi galimybės gauti jokių nuolaidų?

Nes ten fizinių nuolaidų kortelių nėra – tik programėlė, kuriai reikalingas išmanus telefonas. Man tai darosi pikta – ar taip sunku suteikti vienodą galimybę visiems ir įvesti korteles, kaip yra visose kitose parduotuvėse?“ – teiravosi Irena.

Fizinių kortelių įvesti nežada – štai ką siūlo

„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė pripažino, kad prekybos tinkle galima naudoti mobiliąja lojalumo programėle „Lidl Plus“, tačiau fizinių kortelių „Lidl“ neturi.

Anot atstovės, viena to priežasčių – tvarumas, kadangi tokiu būdu nereikia turėti plastikinės kortelės, kas lemia ir plastiko aplinkoje mažinimą.

„Pastebime, kad „Lidl Plus“ mobiliąja lojalumo programėle aktyviai naudojasi visų amžiaus grupių klientai, taip pat – ir senjorai tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis išmaniaisiais telefonais beveik padvigubėjo. Augimas pastebimas net ir vyriausių senjorų kategorijoje“, – kalbėjo L. Skersytė.

Ji patikino, kad šie skaičiai nuolatos auga, o mūsų šalies senjorai tampa vis išmanesni ir labiau įgudę technologijų naudotojai. Vien 2023 m. duomenimis, internetu įvairiuose išmaniuose įrenginiuose naudojosi daugiau kaip 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių nuo 55 metų.

Pašnekovė tiesiogiai neatsakė į klausimą, kodėl vis vien nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra ignoruojami ir diskriminuojami be galimybės apsipirkti pigiau, tačiau pabrėžė, kad darbuotojai nuolatos padeda pradėti naudotis programėle, parodo, kaip ją atsisiųsti.

„Lidl“ atstovė primena, kad programėlė kiekvienam pirkėjui siūlo individualius pasiūlymus, kviečia dalyvauti mini žaidimuose, išsaugo visus apsipirkimo kvitus, pateikia kainų leidinius, receptus, rodo parduotuvių užimtumą.

Be to, yra įdiegta ir „Lidl Pay“ atsiskaitymo funkcija, taigi prie programėlės pridėjus kortelę vienu metu galima gauti nuolaidas ir atsiskaityti, taip mažinant apsipirkimo laiką.

Dalis gyventojų atsiduria „žeminančioje padėtyje“

Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas skaitmeninės atskirties tyrimas atskleidė, kad beveik 4 iš10 vyresnio amžiaus žmonių turi rimtų iššūkių pasinaudoti nuolaidomis, kai jos taikomos tik turint programėlę ar kitas skaitmenines priemones.

Penktadalis apklaustųjų tokiomis programėlėmis apskritai nesinaudoja. Dar apie trečdalis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sunkumais naudodamiesi, atnaujindami ar įsigydami nuolaidų kortelę.

„Ne paslaptis, kad įvairios nuolaidos yra itin aktualios socialiai pažeidžiamesniems vyresnio amžiaus gyventojams. Tad paradoksalu, kad didelė dalis tų žmonių negali pasinaudoti nuolaidomis vien dėl to, kad neturi arba nesinaudoja išmaniuoju telefonu.

Taigi, jie ne tik nukenčia finansiškai, bet ir atsiduria nelygiavertėje ir žeminančioje padėtyje, palyginti su kitais pirkėjais“, – pripažino tarnybos atstovai.

Jie pabrėžė, kad, remiantis teisės aktais, tokios situacijos, kai prekės ar paslaugos yra prieinamos vien tik skaitmeniniu būdu, neužtikrinus jokios alternatyvos, potencialiai gali būti vertinamos kaip diskriminacinės, tačiau tam reikia individualaus teisinio įvertinimo. 

Tarnyba yra ištyrusi gyventojo skundą ir konstatavusi, kad „Lidl“ sprendimas yra netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus.

„Lidl“ vadovybei lygių galimybių kontrolierė rekomendavo apsvarstyti galimybę išplėsti programėlės naudojimosi sąlygas, kad būtų užtikrintos lygios galimybės visiems klientams, nepaisant jų amžiaus, tačiau rekomendacijos iki šiol nėra įgyvendintos.

Apmaudu, kad išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys ar galimybių tam neturintys vyresnio amžiaus žmonės ir toliau jaučiasi žeminami, negalėdami pasinaudoti nuolaidomis lygiavertiškai su kitais pirkėjais. Tad raginame šio bei kitų prekybos centrų vadovybę atsižvelgti į kontrolierės siūlymus ir atrasti alternatyvų“, – akcentavo tarnybos atstovai.

Ar fizinių nuolaidų kortelių atsisakys ir kiti tinklai?

Vis tik kitur, pvz., parduotuvėse „Iki“, pirkėjai gali rinktis tiek programėlę, tiek fizinę kortelę. Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė patikino, kad tikrai planuojama turėti tiek vieną, tiek kitą, kad visi klientai galėtų naudotis akcijomis.

Ji vardijo, kad programėlė, kuria naudojasi vis daugiau pirkėjų (šiuo metu – virš 1 mln.), siūlo įvairius žaidimus su prizais, pirkėjai gali gauti asmeninių pasiūlymų, atsižvelgiant į jų pirkimų istoriją. O po kiekvieno apsipirkimo gaunami taškai kaupiami tiek programėlėje, tiek fizinėje kortelėje.

Abu pasirinkimai galimi ir „Norfa“ parduotuvėse. Prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad pirkėjai gali apjungti savo fizinę kortelę su programėle ir naudoti jas abi:

„Atsisakyti kortelių kol kas neketiname, kadangi yra labai daug žmonių, kurie naudojasi būtent fizinėmis kortelėmis. Jiems tai – patogu, o mes taikomės prie pirkėjų.“

Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė patikino, kad fizinių „Ačiū“ kortelių atsisakyti taip pat neketina, nors iš visų 2 mln. lojalumo programos dalyvių Lietuvoje programėle naudojasi net trečdalis:

„Ne visi žmonės naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, todėl pirkėjams ir toliau siūlysime įsigyti lojalumo korteles.“

Atstovė nurodė, kad „Maxima“ programėlėje pirkėjai ieško artimiausios parduotuvės, jos darbo laiko, užduoda klausimus, naudojasi „Scan&Go“ paslauga, stebi įvairias akcijas ir nuolaidas, už grąžintą tarą gautus pinigus keičia į lojalumo taškus ar prideda savo banko kortelę, kuri pagreitina atsiskaitymą negrynaisiais pinigais.

Neslepia, kad problema dėl technologijų – gana opi

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino, kad išties didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos yra sunkiai prieinamos.

Aukščiau minėtas tyrimas parodė, kad net 40 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų patiria sunkumų internetu registruojantis pas gydytojus ar kitus specialistus, kas trečiam skaitmeninėje erdvėje sudėtinga įsigyti viešojo transporto bilietus.

„Penktadaliui vyresnio amžiaus žmonių rūpesčių kelia mokesčių mokėjimas internetu. Didžiausias problemas patiria vyresni nei 75 metų žmonės, vyresnio amžiaus moterys bei mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai.

Kas ketvirtas 75 metų amžiaus ribą perkopęs gyventojas apskritai neturi internetinės bankininkystės arba paskyra nesinaudoja, nes tai yra per daug sudėtinga. Dar 15 proc. šios grupės apklaustųjų internetine bankininkyste naudojasi tik padedant kitam žmogui“, – vardijo tarnybos atstovai.

Jie pabrėžė, kad, nors technologinė pažanga yra neišvengiama, reikia turėti omeny, kad ženkli visuomenės dalis negali taip sparčiai prie jos prisitaikyti.

Todėl pokyčiai turi būti diegiami palaipsniui, užtikrinant lygias galimybes visiems gyventojams, išsaugant alternatyvius paslaugų teikimo būdus.

Pvz., užtikrinti atsiskaitymą grynaisiais, leisti identifikuoti asmenį ne tik elektroninėmis priemonėmis, leisti konsultuotis, registruotis ar mokesčius mokėti gyvai ir pan.