Mokesčių didinimas gyventojams ir verslui – Seimas žengė pirmą žingsnį

Už įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, 4 buvo prieš, o susilaikė 42.

Mokesčiai didės ir gyventojams, ir verslui

Vadinamajame gynybos fondo įstatymų pakete numatyti pasiūlymai, kurie didins šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui, nurodo Finansų ministerija.

Pasak ministrės Gintarės Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Valdantieji tikisi paramos gynybos fondo paketui, opozicija jame įžvelgia mokesčių reformą

Ekonomistas Raimondas Kuodis apie verslininkus ir mokesčius: versle neturime elito, kuris mąstytų abiem pusrutuliais

Ekonomistas Raimondas Kuodis apie lietuvių vengimą mokėti mokesčius: „Dauguma piliečių nekenčia savo valstybės“

Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis – Solidarumo įnašas arba papildomas mokestis bankams. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026 m. ir surinkti 60 mln. eurų.

Pelno mokestį ketinama didinti visiems verslams. Įprastinis mokesčio tarifas didės 1 proc. punktu – nuo 15 proc. tarifo iki 16 proc. Mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifas didės 1 proc. punktu – nuo 5 proc. iki 6 proc.

Šioje dalyje taip pat siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymo sprendimas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimas, susietas su žalumu.

Galiausiai Finansų ministerija ir Vyriausybė siūlo keisti veiklos su verslo liudijimais reguliavimą. Dėl to nemažai verslo liudijimų turėtojų taip pat turėtų mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį.

Šie sprendimai, pasak ministerijos, leis užtikrinti papildomus 46 mln. eurų 2025 m. ir daugiau nei 163 mln. eurų vėlesniais metais.

Daugelis gyventojų taip pat turėtų pajusti siūlomą akcizų didinimą. Dėl to papildomai brangs alkoholis ir tabakas. Taip pat visų rūšių degalai.

Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų 2026 m. ir beveik 173 mln. eurų 2027 m.

Užtruko, kol sugalvojo, kokius mokesčius didinti

Plataus masto rusų karas prieš ukrainiečius tęsiasi jau trečius metus. Tačiau tik dabar Valdžia nusprendė, kad Lietuvai reikia didesnio gynybos finansavimo ir pateikė savo siūlymus.

Pavyzdžiui, estai jau padidino pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, iš kurių ir bus papildomai finansuojama šios šalies krašto apsauga.

„Gynybos fondo siūlomų sprendimų spektras – platus. Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį.

Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, jog Lietuva įsikūrusi Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume saugumą. Būtent šie siūlomi sprendiniai sulaukė daugiausiai plataus politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų, NVO palaikymo ir gali būti priimti Seime“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.

Seimo opozicija prieštaravo tam, kad visi jos pateikti įstatymai būtų svarstomi bendrai kaip vienas pasiūlymų paketas. Jie siekė, kad pakeitimai būtų svarstomi atskirai.

Tačiau valdančiųjų balsais nuspręsta, kad taip nebus.

Dabar įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose ir netrukus grįš atgal į Seimo plenarinių posėdžių salę.