Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad sausrai nesibaigiant, šiemet derlius galėtų būti net trečdaliu mažesnis. O tai paveiktų lietuviškos produkcijos kainas. TV3 studijoje žemės ūkio ministras teigė, kad trečdaliu mažesnis derlius atspindi liūdniausias prognozes.
Tiesa, patys ūkininkai teigia, kad svarbu ir tai, koks bus lietus. Škvalas gali turėti dar papildomų neigiamų pasekmių.
Nukentėjo visos daržovės
Daržovių augintojai nelepia, pasekmės laukia visų daržovių augintojų, nepriklausomai nuo to, ką jie augina. Maža to, daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė prideda, kad pasekmės laukia ir kitų ūkininkų.
„Pievos rudos, išdegę, nebus atolo, pakenks ir gyvulininkams. Pakelėse javai auga, bet koks tas grūdas: pasėliai nevienodi, retai kur gražiai vienodai sudygę. Tai nuostolių tikrai bus, nebus geri metai. Kiekvienas bandysime išsiversti kaip sugebame, kaip finansinės galimybės leidžia. Negali sakyti, kad bus krachas ir niekas neužgaus, tu žmogus turi paskolas, imi kreditus, turi suktis iš padėties. Tik išlaidų bus daugiau“, – tv3.lt kalbėjo ji.
Ūkininkai tvirtina, šiais metais derlius bus mažesnis. Tiesa, galutinių rezultatų dar neskuba pateikti, nes vis dar tikimasi lietaus.
„Kadangi pats bulves ir burokėlius auginu, tai matau, kad derlius mažėja, kokybė derliaus ir prastėja. Bet viščiukus skaičiuoti dar anksti, kol nėra lietaus. Reikia laukti, ar palis. Dar svarbu ir kiek palis, bet situacija nėra gera. Drėgmės ryškiai per mažai, augalai strese, rezultatai bus paprastesni“, – tv3.lt komentavo Šakių rajono ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos daržovės" vadovas Martynas Laukaitis.
Pasak D. Šateikienės, trumpas lietutis jau situacijos nepakeistų. Reikėtų, kad palytų visą savaitę sodriai, tačiau ne per smarkiai, kad nebūtų krušos.
„Visoje Lietuvoje sudėtinga situacija, kur lengvesnė žemė iš vis sudėtinga – sausra. Kur šiek tiek sunkesnė žemė, situacija kiek geresnė, yra drėgmės dar, tačiau ir ten sunkiai sudygsta. Turime laistymo sistemas, bet tiesiog nespėjame. Ankstyvoji produkcija – svogūnai, jau pradeda formuoti galvutę, jiems drėgmės labai reikia. O morkos, kurios vėliau pasėtos, tai vietomis net nesudygo. Net tos lapinės daržovės, kurios mėgsta šilumą, ir joms jau trūksta drėgmės. Salotoms prastai, nes jų šaknys paviršinės, jos greito augimo, šaknys giliai nenueina ir drėgmės negali pasisemti.
Tai viskas dar priklauso nuo to, kokia laistymo sistema ūkis apsirūpinęs, ar turi iš ko laistyti, ar turi su kuo laistyti. Išlaidos tai didžiulės. Tu bandai tą augalą traukti visokiomis įmanomos priemonėmis. Tai reiškia, kad eini į bankus, imi paskolas. Prašai tiekėjų produkcijos į skolą, kitais metais grąžini ir vėl imi naujiems metams“, – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkė D. Šateikienė.
Kainas sureguliuos kaimynai
Abu ūkininkai tikina, kad nors ir metai Lietuvos ūkininkams prasti, mažai kainos nuo jų tepriklausys. Jie ramina, kad pirkėjus kainų atžvilgiu gali išgelbėti daržovių derlius iš kaimyninių šalių.
„Ūkininkai neturi galimybės daryti įtakos produktų kainai. Viską rinka sureguliuoja. Nes jei pas mus blogai, o pas kaimyną gerai, tai veža iš kaimynų ir susilygina ta kaina“, – sako M. Laukaitis.
D. Šateikienė teigia, kad labai pas mus apskritai produkcija brangti neturėtų. Tik smulkieji ūkininkai, kurie ne didmenine kaina pardavinėja savo produkcija turgeliuose, turi daugiau laisvės pareguliuoti kainas. Tačiau ir tam įtakos turi tai, už kiek pardavinėjama produkcija prekybos centruose ir, kokios produkcijos pasiūlė ūkininkai iš Lenkijos.
Tiesa, kaip pastebi D. Šateikienė, paskutinėmis žiniomis nepalankūs orai užklupo ir kaimynus: vietomis sausra, o kitur lietus skandina derlių.
„Jei kalbame apie kainas, tai kainos ankstyvos produkcijos dar neprognozuojamos, nes didelę įtaką turi lenkai ir olandai. Viskas priklausys, kaip pas juos orai. Bet yra žinių, kad ir ten vietomis sausa, o kai kur net skęsta. Situacija tokia, kad iš tikrųjų pradeda klimato kaita jaustis, nes tokio dalyko, kad laistyti būtų reikėję, jog sudygtų pasėliai, aš nepamenu. Bent jau mūsų ūkyje. Paprastai drėgmės iš pavasario ir vasaros užtekdavo“, – sako D. Šateikienė.
Daržovės maždaug 9 proc. brangesnės
Akylesni galėjo pastebėti, kad kainos daržovių jau dabar daug didesnės nei prieš metus. Produktukainos.lt duomenimis, lietuviškos nefasuotos bulvės šiuo metu – 20 proc. brangesnės, dabar vidutiniškai kainuoja apie 0,24 Eur/kg, lietuviški nefasuoti II klasės burokėliai – 21 proc. (0,28 Eur/kg), lietuviškos nefasuotos morkos – 127 proc. (0,41 Eur/kg), lietuviški pomidorai – 17 proc. (1,96 Eur/kg), geltonieji lietuviški svogūnai – 92 proc. (0,25 Eur/kg) brangesni.
„Mūsų nėra daug stiprių daržininkų ir mes kainų nenureguliuojame. Tai čia jau kainos su parduotuvės antkainiu, tokia ūkininkui tikrai neatitenka. Ūkininkui didmeninė kaina taikoma. Tikrai tiek procentiškai nebrango“, – patikino LDAA valdybos pirmininkė.
Prekybos tinklo „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė tv3.lt sakė, kad vėsūs ir lietingi orai praėjusią vasarą padarė ypač didelę įtaką tam, kad praėję metai nebuvo derlingi.
„Dėl šios priežasties šiemet pernykštis lietuviškų daržovių derlius baigėsi anksčiau ir daržoves iš užsienio šalių pradėjome importuoti taip pat anksčiau nei įprasta. Dėl šios priežasties šiuo metu daržovių kainos maždaug 9 proc. didesnės nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Daržovių kainų pokyčius artimiausiu metu taip pat diktuos oro permainos – kuo palankesnių orų sulauksime, tuo labiau tikėtina, kad sezonas įsibėgės ir daržovės turėtų pigti“, – teigia ji.
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad daržovių kainų pokyčiams įtakos turi sezoniškumas, gamtinės sąlygos, tų metų derlius bei kilmės šalis.
„Pirmasis sezono šviežias derlius visada būna brangesnis, nes augintojai stengiasi kuo anksčiau pateikti pirmąsias daržoves į parduotuvių lentynas. Žinoma, vėliau kainos krenta ir reguliari kaina būna panaši kaip ir praėjusiais metais.
Konkrečiai kalbant apie morkas, šiuo metu jau nebeturime praeitų metų derliaus, bet pirkėjai gali įsigyti šviežių morkų iš Italijos. Dėl oro sąlygų Ispanijoje, šiais metais vėlavo ir kaulavaisių derlius. Nepaisant visų šių veiksnių, siekiame pirkėjams pasiūlyti geriausią kainą, todėl savo ruožtu visuomet deramės su tiekėjais dėl mažesnės kainos“, – komentavo „Iki“ atstovė.
Skelbiama, kad šiuo metu sausra vyrauja dar 11-oje savivaldybių: Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių. Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais. Meteorologai prognozuoja, kad sausi orai laikysis mažiausiai iki šios savaitės vidurio, bet neatmetama galimybė, jog jie gali būti iki liepos. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių.
