DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad pirmiausia tokią išbalansuotą situaciją lemia ilgalaikių sutarčių nebuvimas bei 2–3 mėnesių praktika, per kurią vargiai susipažinama su darbo specifika. Be to didžiulę įtaką turi ir tai, kad Lietuvoje ne daug įmonių, kurios siūlo apmokamą praktiką.
„Nors daugelis institucijų pasirašė sutartis su aukštosiomis mokyklomis, bet aš pati ne vienoje neapmokamoje vietoje atlikinėjau praktiką ir prisimenu, kas tai buvo per praktika. Be jokios abejonės veikia tai, kad pas mus studentai iš karto ieško darbo. Matyt, kad ir švietimo sistema leidžia dirbti, nes studentai Didžiojoje Britanijoje pasirinkę ekonomikos studijų programą labai sunkiai rastų galimybę dirbti pilnu etatu, o daugeliu aukščiausiųjų mokyklų Lietuvoje tai – visiškai įmanoma“, – sako ekonomistė.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje 2015 metais 20–24 metų jaunuolių tarpe 5 proc. atliko praktiką, tuo tarpu įsidarbinusių merginų buvo 53,9 proc., o vaikinų – 45,2 proc. Tuo tarpu Europos vidurkis atlikusiųjų praktiką – 47 proc., o įsidarbinusių merginų – 52,6 proc., vyrų – 46,5 proc.
Švietimo sistemai reikia permainų
Ekonomistė įsitikinus, kad be abejonės tokie rezultatai atskleidžia, jog nukenčia mokslas. Rimtiems mokslams reikia skirti daugiau laiko, o dirbantiesiems tai padaryti – sunku. Dėl to į akademinį gyvenimą žiūrima atsainiau.
„Jei jie dirba pagal įgytą kvalifikaciją viskas gerai. Kita vertus, manau, kad švietimo rezultatai būtų geresni, jei žmonės daugiau laiko skirtų mokslams. Gal reikėtų peržiūrėti mokymo sistemą ir trumpinti arba aktualizuoti dėstomus dalykus, pritraukti kitokio lygio dėstytojus kad žmonės susidomėtų ir norėtų į studijas žiūrėti rimčiau. Mes vieni iš pirmaujančių pagal aukštųjų mokyklų skaičių tūkstančiui gyventojų ir tai dar vienas veiksnys, kuris parodo, kad šioje srityje turime daug kur patobulėti“, – teigia J. Rojaka.
Pašnekovė prideda, kad be abejonės veikia ir finansinis faktorius. Mat lietuviškos stipendijos neužtikrina nei gyvenimo kokybės, nei normalaus pragyvenimo lygio.
Be visa ko, prie tokios situacijos prisideda ir griežtas Darbo kodeksas. Dėl to Lietuvoje nėra paplitęs ne pilno etato darbas.
„Sezoninis gal paplitęs, bet šiaip labiau naudojamos standartinės sutartys. Tai vėlgi riboja galimybes, jaunimas tada neturi didelio pasirinkimo ir tiesiog privalo rinktis, kur atiduoti savo jėgas – darbui ar studijoms. Natūralu, kad prioritetu tampa darbas. Mat iš karto po universiteto susirasti darbą be patirties – sudėtinga“, – sako ekonomistė.
Pasak jos, Darbo kodekse ir socialiniame modelyje daug straipsnių būtent skirta jaunimui: lengvesnis įsidarbinimas, galimybė mokytis dirbant. Tačiau be švietimo reformos, statistika gali ir nepasikeisti.
„Kita vertus, mes galime džiaugtis tuo, kad nedarbo lygis tarp jaunimo yra vienas mažiausių Europoje“, – pamini ekonomistė.
P. Baltokas: praktikuotis gali tie, kuriems tėvai skiria finansų
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas pasakoja, kad Lietuvoje studentui norint išgyventi ir studijuoti, būtina turėti papildomas pajamas: arba tau padeda tėvai, arba tenka eiti dirbti.
„Lietuvos darbo biržos laisvos vietos parodo, kad jų ypatingai daug ir ypatingai daug vietų, kur dar nereikia aukštos kvalifikacijos, mes jų tikrai turime perteklių. Didžiausia dalis dirba paslaugų aptarnavimo sektoriuje, paprastuose darbuose, pavyzdžiui, sargu“ , – sako pašnekovas.
Pasak jo, mokslas neabejotinai nukenčia, o tokių atvejų, kad dirbtum tai, kas atitinka tavo specialybę, nėra daug.
„Reikalinga bendra valstybės politika, kaip mes į mokslą žiūrime. Ar studentas gali dirbti ir vakare eiti į paskaitas. Taip, beje, yra su dauguma magistro studijų programų. Nors įstatymuose vakarinės studijos panaikintos, bet spėju, kad daugiau nei pusė magistro studijų Lietuvos universitetuose vyksta vakariniu režimu. Tai reiškia nuo šešių, po darbo, kada studentai gali ateiti“, – komentuoja P. Baltokas.
Jis patvirtina, kad tikrai didžioji dalis studentų turi dirbti pilnu etatu. Pavyzdžiui, Olandijoje yra numatyta, kad studijuojantis negali dirbti daugiau nei pusė etato, bet privalai dirbti, kad gautum socialines lengvatas. Pasak jo, klausimas, ar patys studentai nueina dirbti dėl noro, ar dėl to, kad stipendijos – itin mažos.
„Be papildomų pajamų studentui neįmanoma išgyventi, kartais net stipendijos nepakanka susimokėti už bendrabutį. O iš kur pinigų gausi, jei tėvai negali padėti. Taip, dalis nueina dirbti dėl to, kad nori, bet tikrai nemaža dalis dėl to, kad reikia pajamų pragyvenimui“, – situaciją įvertina LSS prezidentas.
Jo nuomone, situacija tikrai pasikeistų, jei praktika būtų apmokama. Nes darbas trukdo studijoms, o praktika dažnai būna įtraukta į studijų tvarkaraštį, bet deja, už ją papildomų pajamų negausi. Tad, kad ir kaip studentas norėtų praktikuotis ir įgyti daugiau žinių, jei jam reikia pinigų pragyvenimui, jis pasirinks darbą, kad ir neatitinkantį jo specialybės.
Trūksta praktiką skatinančių programų
Lietuvos verslo konfederacijos ( LVK) prezidentas Valdas Sutkus pasakoja, kad studentų praktikų kultūrą Lietuvoje reikia tobulinti. Vakarų šalyse įprasta atlikti praktiką, o Lietuvoje – mažai informacijos, kokios yra potencialios darbo vietos, kur būtų galima praktiką atlikti. Apie tai mažai informacijos turi tiek studentai, tiek įmonės.
„Jei tokia sistema būtų sukurta ji tikrai veiktų. LVK buvo laimėjusi ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, susijusį su praktikomis. Tada su partneriais, verslo įmonėmis sukūrėme sistemą. Buvo duomenų bazė informuojanti apie įmonių ir studentų poreikius, kontaktinė bazė. Sistema veikė ir nemažai studentų po to įsidarbindavo atlikę praktiką“, – pasakoja V. Sutkus.
Pasak jo, būtent ir reikalinga tokia sistema kuri skatintų praktikų atlikimą. Nes dabar nors ir vyksta „Karjeros dienos“ ir kiti panašūs renginiai, aukštosios mokyklos su įmonėmis bendradarbiauja nekoordinuotai.
„Manau, kad aukštosios mokyklos turėtų reikalauti iš studentų, kad jie realiai atliktų praktiką, įrodytų, kur atliko ir kokie rezultatai. Tai būtų svarbu. Tai, kad jaunimas įsidarbina yra gerai, bet praktikos skaičiai tokie nedideli nėra gerai. Jei visi normaliai atliktų praktikas, gautųsi įdarbinimas ir 70–80 proc.“, – mano LVK prezidentas.
Eurostato duomenimis, 45,5 proc. jaunuolių 15-29 metų amžiaus 2015 metais dirbo. ES vidurkis - 47,2 proc.
