Viena populiariausių įdarbinimo programų tarp studentų – „Work and Travel USA“. Programa leidžia nuolatinėse studijose studijuojančiam asmeniui išvykti vasaros metu į JAV. Ten laukia ne tik darbas, bet ir galimybė pakeliauti po pačią šalį. Tačiau pašnekovai pasakoja, kad dažniausiai po šios kelionės pinigų neparsivežama. O ir realybė nėra tokia saldi, kaip pristatoma programa.
Laukia nemenkos išlaidos
Norint išvykti jaunuoliams pirmiausia reikia sukaupti nemenką sumą pinigų. Mat užmokėti reikia ne tik už vizą, bet ir už pačią programą.
Du metus iš eilės su programa „Work and travel“ važiavęs Laurynas Č. pasakoja, kad pradžiai reikia apie 2000 eurų. Panašias sumas nurodo ir kitos programa pasinaudojusios merginos – Milda N., Greta A. ir Deimantė M.
„Man išvažiavimas kainavo apie 2200 eurų. 650 eurų buvo skirti užmokėti už pačią programą ir dokumentų tvarkymąsi, 150 eurų kainavo viza, o 1000 eurų bilietai. Be to, pirmosiomis savaitėmis dar negauni atlyginimo, tad turi įsidėti pragyvenimui apie 500 dolerių“, - pasakoja Deimantė.
Pašnekovė Greta teigia, kad nors programa nėra pigi, ryžtingai siekiant tikslo, galima rasti sprendimo būdų.
„Prieš išvykstant vasarą dirbau Lietuvoje, taupiau pinigus kelionei. Tiesa, nors į kelionę vykau 2014 metais, lig šiol man neatiduoti 400 eurų mokesčių. Kai gauni algą JAV, dalis sumokama valstybei kaip mokesčiai, kuriuos Lietuvoje vėliau gali susigrąžinti. Tuo metu bankuose buvo kažkokia kritinė situacija, tad vis tęsia tą grąžinimo procesą“, - iškilusią problemą įvardija Greta.
Pašnekovų teigimu, išleista suma atsiperka jau po pirmojo mėnesio, jei darbas pasitaiko geras ir netenka ieškoti antro ar trečio.
„Dažniausiai kiek girdėjau, žmonės nieko neparsiveža, nes viską prakeliauja. Tačiau manau, kad su visomis išlaidomis. Nesunku parsivežti nuo 2000 iki 10 000 eurų”, - sako Laurynas.
Pašnekovė Milda pastebi, kad pinigus jaunuoliai dažniausiai išleidžia ne tik kelionėms, bet ir nusiperka pigesnės technikos: kompiuterį, telefoną, planšetę. Tiesa, kiti dalį pinigų iš karto pasiruošia kitų metų programai.
Darbas Lietuvoje ir užsienyje: kur sunkiau?
Vertinant atlyginimus, be abejonės, užsienyje mokami didesni. Tačiau jaunuoliai prasitaria, kad dirbant panašų valandų skaičių Lietuvoje, atlyginimas būtų ne ką prastesnis.
„Būdama Amerikoje suvokiau, kad tikrai Lietuvoje, taip stropiai taupant pinigus, kaip tuo metu taupiau JAV, galima užsidirbti panašią sumą. Dar tuo pačiu turi savo šeimą ir draugus šalia. Aš asmeniškai turėjau du darbus, dirbdavau nuo ryto iki vėlaus vakaro. Per savaitę gaudavau arba vieną išeiginę, arba iš vis nei vienos. Tuomet pasvarsčiau, kad jeigu tokias ilgas darbo valandas būčiau dirbus Lietuvoje, tai būtų galima užsidirbti pinigų ir tiesiog pakeliauti po JAV. Svarbu paminėti, kad uždirbtus pinigus ten, būtent ir išleidau toms pačioms kelionėms po JAV“, - pasakoja Greta.
Kad daugiau darbo valandų tenka dirbti JAV pastebi ir Laurynas.
„Vasarą lengviau dirbti Lietuvoje, nes dirbi 40 val. per savaitę, o JAV jau antrus metus dirbu 12-14 val. per dieną, su visiškai ar pusiau laisva viena diena. Tačiau Lietuvoje daug sunkiau užsidirbti, nekalbant, kad nepakeisi aplinkos ir turbūt mažiau pakeliausi. Kalbant apie darbdavius, Amerikoje dažnai mėgsta pavesti, nes vizos studentai yra laikomi pigia darbo jėga. Dėl to studentai kartais nukenčia. Reikia suprasti, kad viskas remiasi į pinigus, tad jei kažkas darbdaviui neapsimokės, studentas nukentės pirmas ir turės suktis pats“ – darbą Amerikoje vertina Laurynas.
Deimantės pasakojimu, Amerikoje pradirbus dvi savaites maždaug 85 valandas, būdavo užmokama apie 600-650 dolerių atskaičius mokesčius. „Papildomai dirbom ir neoficialiai – tvarkėm namus vietiniams, taip gaudavome papildomų lėšų. Didžiausias skirtumas tarp vasaros darbo Lietuvoje ir ten – požiūris į darbuotoją. Lietuvoje dar daug kur darbdavys mąsto, kad darbuotojas yra mašina, galinti dirbti daug valandų be pertraukų.
Amerikoje, bent jau Kalifornijoje, dirbant 8 valandų darbo dieną yra privalomos 10 minučių pertraukos vieną kartą prieš pietus, o kitą po. Ir dar yra 30 minučių pertrauka pietums, už kurią nemoka, bet darbuotojas privalo išsiregistruoti ir nebūti darbo vietoje“, - teigia Deimantė.
Priešinga istorija dalinasi Milda. Pasak jos, vasarą yra dirbusi padavėja Lietuvoje ir tiek darbo valandos buvo ilgesnės, tiek nemokama už viršvalandžius.
„Lietuvoje sezoninis darbas skiriasi penkis kartus mažesniu uždarbiu ir mažiau egzotiška nei svetur. Manau, vasara Amerikoje yra nuostabi galimybė ir nemanau, kad reikia galvoti, jog kažką paliekame Lietuvoje. Juk tai yra tik keli mėnesiai, po kurių artimieji neturėtų dingti. Tačiau visada gerai gali būti visur. Tikiu, kad ir Lietuvoje sezoninis darbas yra puiku, priklauso tik nuo mūsų pačių požiūrio ir kaip mes susikuriame situaciją“, - mano Milda. Pašnekovė Šarūnė J., kuri dirbo Didžiojoje Britanijoje ne pagal specialią įdarbinimo programą išskiria darbdavių reikšmę. Nors visokių pasitaikė ir Lietuvoje, ir užsienyje, pasak jos, užsienyje didžioji dalis vadovų yra paslaugūs ir turintys geresnį požiūrį į darbuotoją. Tuo tarpu Lietuvoje, tokių vadovų – mažuma.
„Palyginus patį darbą, Lietuvoje žmonės turi dirbti viską kuo greičiau, be klaidų ir per daug nesigilinant į detales. Užsienyje atvirkščiai. Čia pirma supažindinama su visa darbo aplinka, administracija, neskubama ir stengiamasi, kad darbuotojas jaustųsi jaukiai. Dirbant Lietuvoje taip pat pavyko užsidirbti, tačiau palyginus darbo krūvio ir atlyginimo santykį, užsienyje žmonės uždirba daugiau. Aišku, ir pragyvenimui užsienyje išleidi puse algos. Kita pusė jau priklauso nuo to, kiek sau leisi pramogų. Visgi grįžus į Lietuvą supratau, kad mano galutinė stotelė yra namai Lietuvoje“, - tvirtina Šarūnė.
M. Paulauskaitė: galimybių jaunuoliams įsidarbinti ir užsidirbti Lietuvoje – daug
Jaunuoliai likę vasaros darbo ieškot Lietuvoje naudojasi darbo skelbimų portalais, pažįstamų patarimais, socialiniais tinklais, tačiau ir jaunimo įdarbinimo programomis.
Projekto „Vasaros darbų bankas“ vadovė Marija Paulauskaitė pasakoja, kad vienuolikoje miestų veikianti iniciatyva iki šiol įdarbino 600 abiturientų, studentų ir kitų darbo patirties stokojančių jaunuolių. Nuo gegužės 15 dienos iki liepos 15 dienos suskaičiuota, kad dalyviai užsidirbo 207 000 eurų grynųjų pajamų.
„Jaunuolių įdarbinimo spektras platus: nuo skrajučių dalinimo iki gamybos, logistikos įmonių. Algos priklauso nuo to, koks poreikis ir galimybės dirbti. Jei jaunuolis nori, gali dirbti ir po 2-3 val. per dieną, bet jei nori gali ir dirbti pilnu etatu. Pagal tai kokio darbo jaunuolis nori, duodami darbo pasiūlymai, nes galimybių ir įmonių, kur gali įsidarbinti Lietuvoje yra labai daug. Jei žiūrint pilno darbo krūvio atitikmenį, alga svyruoja nuo 400 eurų iki 700 eurų. Bet viskas priklauso nuo pozicijos ir atsakomybių“, - vasaros darbus Lietuvoje komentuoja M. Paulauskaitė.
Pasak jos, nors programa siūlė ir įdarbinimą Kipre, didesnio susidomėjimo sulaukė darbo pasiūlymai Lietuvoje. Programos metu pastebimos vidinės migracijos tendencijos.
„Žinoma, didmiesčiuose daugiau gyventojų ir daugiau jaunimo lieka. Tačiau jaunimas ir migruoja. Tie, kurie studijuoja dideliuose miestuose grįžta į gimtuosius ir ten ieško darbo. Mano nuomone, Lietuvoje visada yra perspektyvų ir galimybių likti jei tik yra motyvacija ir noras, nes tikrai yra labai daug įvairaus pobūdžio įmonių: tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo, kurios suteikia jaunuoliams galimybę atvykti į praktiką, įgauti patirties, įgūdžių. Jaunuoliai būdami Lietuvoje turi galimybę keisti darbovietes ir išbandyti, kurioje sferoje gali save realizuoti“, - sako M. Paulauskaitė.
Pašnekovė teigia, kad vasarą Lietuvoje ieškosi darbo ir tie jaunuoliai, kurie tiki vėliau gauti ilgalaikį darbo pasiūlymą.
„Turbūt ne tik patys jaunuoliai, bet ir užsienio kompanijos Lietuvoje nori į juos investuoti. Yra ir rizika priimti jaunuolį be patirties, nes iš vidinių resursų kažkas turi apmokyti. Tai parodo, kad verslas nori, jog jaunoji karta būtų atsakinga ir ateitų į darbus, galėtų save atrasti. Pernai metais apie ketvirtadalis visų programoje dalyvavusių jaunuolių tapo nuolatiniais darbuotojais. Šiais metais dar neaiškūs rezultatai, bet manome, kad bus panašus ar net didesnis skaičius“, - pasakoja ji.
„Vasaros darbų banko“ duomenimis, iš 207 000 eurų jaunuolių uždirbtų grynųjų pajamų daugiausiai uždirbtų lėšų 45 000 eurų tenka Vilniuje įdarbintiems jaunuoliams, po 40 000 – Kaune ir Klaipėdoje, 25 000 – Šiauliuose, po 20 000 – Panevėžyje ir Mažeikiuose, 10 000 – Tauragėje, 5 000 – Utenoje ir po 2 000 eurų – Plungėje ir Šilutėje.
