„Viliuosi, kad ši reikšminga finansinė dovana paskatins ir kitus Lietuvoje sekti Angelės ir Sigito Kazlauskų pavyzdžiu“, – sakė Lietuvoje viešėjęs dr. Angelės M. Kazlauskas testamento vykdytojas Algirdas Pacevičius Pace.
Vilniaus universiteto (VU) fondo vadovas Justinas Noreika antrina, kad ši parama – išties didžiulis įvykis.
„Tai yra istorinis įvykis, tiek ir universitetui, tiek ir fondui, tai yra lūžis. Fondo neliečiamo kapitalo dydis paaugs dvigubai ir pasieks beveik 9 mln. eurų. Gauta parama bus investuojama ir investicijų grąža bus naudojama odontologijai VU stiprinti: nemokamam vaikų dantų gydymui, odontologijos mokslo stiprinimui, stipendijų finansavimui“, – vardijo J. Noreika.
Nors ir dabar VU ligoninės Žalgirio klinikoje vaikams yra nemokamai gydomi dantys, vis tik tokių paslaugų poreikis yra gerokai didesnis.
„Ši parama bus tvari, jos neišleisime iš karto ir kasmet iš investicijų grąžos galėsime šešiaženklę sumą skirti šiems poreikiams“, – kalbėjo J. Noreika.
Vakaruose mecenatystė – įprasta tradicija
Skaičiuojama, kad vidutiniškai tokie neliečiamo kapitalo fondai per metus generuoja 7-8 proc. metinės grąžos. VU fondas veikia tokiu principu: pusė investicijų grąžos skiriama universitetui finansuoti, o kita dalis grąžos dalis sugrįžta į fondą, kad jis augtų ir generuotų vis daugiau lėšų ateityje. Iš beveik 5 mln. eurų Kazlauskų šeimos dovanos artimiausiais metais planuojama skirti 100-200 tūkst. eurų VU odontologijos mokslo poreikiams patenkinti.
„Ši dovana gali būti didžiulis postūmis ir kitiems rėmėjams. Manau, kad ši parama paskatins tiek Lietuvoje, tiek, galbūt, Šiaurės Amerikos ar Kanados lietuvius žengti panašų žingsnį, matant tokį kilnų ir gražų pavyzdį“, – sakė J. Noreika.
Lietuvoje mecenatystės tradicija kol kas tik formuojasi.
„Šiandien mecenatystė Lietuvoje, deja, nėra toks dažnas reiškinys ir Lietuva pagal aukojimo indeksą vis dar užima vieną žemiausių vietų pasaulyje. Angelės ir Sigito Kazlauskų palikimas – absoliučiai nuostabi iniciatyva, kuri, tikiu įkvėps ir paskatins kitus mecenatystei, prisidės prie mecenavimo tradicijų kūrimo bei filantropinių vertybių diegimo visuomenėje. Svarbu, kad mecenatystė apimtų vis daugiau visuomenės sričių – nuo meno, mokslo ir kultūros istoriškai iki sporto, švietimo, inovacijų skatinimo, socialinės atskirties mažinimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo. Tokios privačios iniciatyvos tiesiog yra būtinos visuomenės raidai Lietuvoje“, – sako Mecenavimo tarybos pirmininkė, „All Media Lithuania“ generalinė direktorė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentė Laura Blaževičiūtė.
Mecenavimo tarybos tikslas yra skatinti ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas mecenatystei.
Lietuvoje mecenatystei reikėtų geresnės teisinės bazės
Lietuvoje mecenavimo kultūra yra dar tik besiformuojanti ir tam, kad ji stiprėtų sparčiau, gali padėti tam palanki teisinė bazė.
„Džiugu, kad mecenatystė Lietuvoje auga, bet ji labiau auga dėl to, kad privatūs asmenys tampa pasiruošę paremti kitus, tai yra ir brandos ženklas. Visgi ar valstybė pakankamai skatina per mokestines lengvatas ir kitais būdais? Iš esmės, reikšmingų pakeitimų per pastaruosius metus nebuvo, Mecenavimo įstatymas patobulintas tik simboliškai, įtraukiant papildomą bendruomenės mecenato kategoriją“, – komentavo J. Noreika.
Pašnekovas primena, kad lengvata gali naudotis juridiniai asmenys: leidžiama iš dalies sumažinti apmokestinamąjį pelną.
„Fiziniai asmenys jokios lengvatos neturi, nebent 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimo, kas labiau yra mokesčių perskirstymas, o ne lengvata. Remiantis tarptautine praktika, mokestinės lengvatos, pagal įvairius tarptautinius tyrimus, tikrai paskatina žmones papildomai aukoti. Tai sujungiant su papildomomis komunikacinėmis iniciatyvomis, kurios po truputį atsiranda Lietuvoje, Mecenavimo įstatymu, mokestinės lengvatos bendrą mozaiką užpildytų ir, manau, dar labiau paskatintų filantropijos suklestėjimą“, – dėstė J. Noreika.
Jis pateikia pavyzdžių, kokios lengvatos galėtų būti taikomos Lietuvoje gyventojams, kurie aukoja kitiems.
„Viena populiariausių mokestinių lengvatų užsienyje – GPM susigrąžinimas, suteikiantis galimybę fiziniam asmeniui susigrąžinti iki 20 ar net 50 proc. lėšų nuo suteiktos paramos. Įdomu, jog kai kuriose šalyse GPM „susigrąžinti“ gali ne pats rėmėjas, bet organizacija, kuri gavo paramą – tokiu būdu pati organizacija atgauna dalį jos rėmėjo sumokėto GPM. Toks modelis rėmėjus taip pat motyvuoja, nes jiems rūpima organizacija realiai gauna daugiau lėšų prasmingų veiklų finansavimui“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, modelių yra skirtingų, vis tik Lietuvai šioje srityje yra, kur tobulėti.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio tiek ES, tiek EBPO šalių, kur tokios mokestinės lengvatos fiziniams asmenims nėra. Veikiausia, tai lėmė istorinės aplinkybės, o pastaruosius kelis metus, suprantama, buvo kitur prioritetai, turėjome kovidą, vyksta karas, yra ir ekonominių neramumų. Tikiuosi, kad ir ši tema taps prioritetu“, – sakė J. Noreika.
Viltį, kad Lietuvoje bus vis dažniau ir daugiau aukojama kitiems, išreiškė ir Lietuvoje viešėjęs A. Pacevičius Pace: „Filantropijos kultūra Lietuvoje dabar auga, nes 50 metų buvo iškirpti iš Lietuvos istorijos, bet man labai malonu matyti, kad ji vystosi, ir, tikiuosi, kad daktarų Kazlauskų įnašas paskatins filantropizmą. Jiems būtų nepaprastai malonu girdėti, kad čia bus jų pėdsakas.“
Viliamasi, kad Lietuvoje palaipsniui įsitvirtins mecenavimo tradicijos ir atsiras vis daugiau rėmėjų, o jų vardais bus pavadinama vis daugiau auditorijų, laboratorijų, bibliotekų, tyrimo centrų, steigiama vardinių stipendijų.
