Filantropai, sovietmečiu priversti palikti Lietuvą Angelė ir Sigitas Kazlauskai visą savo gyvenimą padėjo tautiečiams, o dabar Lietuvoje steigiamas Angelės ir Sigito Kazlauskų subfondas, kurio investicijų grąža užtikrins tęstinį finansavimą VU vaikų odontologijos srities plėtrai, odontologijos studijoms ir mokslui gerinti. Iki 10 proc. paramos lėšų skiriama VU fondo veiklai stiprinti, taip pat žinomumui didinti ir plėtrai Šiaurės Amerikoje.
Angelė ir Sigitas Kazlauskai – aktyvūs ir dosnūs užsienio lietuviai
Kalbėdamas apie dabar jau šviesaus atminimo iš Lietuvos kilusius gydytojus odontologus, A. Pacevičius Pace pasidalino savo prisiminimais.
„Daktarai Kazlauskai buvo nepaprasti, mieli ir aktyvūs Toronto ir Kanados lietuvių bendruomenės nariai. Jie visur dalyvaudavo, bet buvo labai kuklūs, labai dosnūs žmonės, priimdavo visus svečius iš Lietuvos ir buvo labai labdaringi“, – sakė pašnekovas.
Ne vieną dešimtmetį šią šeimą pažinojęs A. Pacevičius Pace prisiminė, kad kai pas juos atvykdavo lietuviai, Kazlauskai visuomet padėdavo tautiečiams ir medicininėmis paslaugomis, ir kitais būdais.
„Daktarė Kazlauskienė, kai atvyko į Lietuvą, pamatė, kad buvo įvairių medicininių įrankių stoka ir ji pradėjo siųsti tuos dalykus per žmones, kurie vykdavo į Lietuvą“, – vardijo jis.
Be to, daktarė Kazlauskienė net ir viešėdama Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie nepasiturinčių vaikų odontologinio gydymo, svajojo čia turėti savo klinikas, kur būtų gydomi vaikai. Vis tik, šeimą ištikusi nelaimė pakoregavo planus ir svajones, o gydytoja Kazlauskienė daugiau nei dešimtmetį slaugė savo sutuoktinį.
„Bet dabar, su šituo įnašu, aš manau, kad jos noras padėti yra įgyvendintas, deja, po jos mirties. Bet ji ir Sigitas būtų nepaprastai patenkinti matydami, kaip jų sukaupti pinigai, per jų sėkmingą finansinį gyvenimą, bus naudojami“, – kalbėjo A. Pacevičius Pace.
Jis sako, kad dotaciją pasirinko skirti Vilniaus universiteto fondui, o tokia dovanojimo praktika Šiaurės Amerikoje – įprasta.
„Šiaurės Amerikoje kiekvienas universitetas, kiekviena ligoninė turi savo fondą, o žmonės yra gana dosnūs ir aukoja tokiems fondams nuo keleto iki kelių milijonų dolerių. Tokie fondai gali atlikti labai daug gero“, – dėstė pašnekovas.
Dabar, lankydamasis Lietuvoje, A. Pacevičius Pace sako pamatęs, kur planuojama panaudoti fondo lėšas ir tuo testamento vykdymo komanda yra patenkinta. Kartu jis vylėsi, kad tokia dovanojimo kultūra Lietuvoje pamažu taps vis populiaresnė.
„Filantropijos kultūra Lietuvoje dabar auga, nes 50 metų buvo iškirpti iš Lietuvos istorijos, bet man labai malonu matyti, kad ji vystosi, ir, tikiuosi, kad daktarų Kazlauskų įnašas paskatins filantropizmą. Jiems būtų nepaprastai malonu girdėti, kad čia bus jų pėdsakas“, – apibendrino A. Pacevičius Pace.
Tai, kad ši dovana paskatins vis dažniau Lietuvoje kalbėti apie mecenatystę, viliasi ir Mecenavimo tarybos pirmininkė, „All Media Lithuania“ generalinė direktorė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentė Laura Blaževičiūtė.
„Šiandien mecenatystė Lietuvoje, deja, nėra toks dažnas reiškinys ir Lietuva pagal aukojimo indeksą vis dar užima vieną žemiausių vietų pasaulyje. Angelės ir Sigito Kazlauskų palikimas – absoliučiai nuostabi iniciatyva, kuri, tikiu įkvėps ir paskatins kitus mecenatystei, prisidės prie mecenavimo tradicijų kūrimo bei filantropinių vertybių diegimo visuomenėje. Svarbu, kad mecenatystė apimtų vis daugiau visuomenės sričių – nuo meno, mokslo ir kultūros istoriškai iki sporto, švietimo, inovacijų skatinimo, socialinės atskirties mažinimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo. Tokios privačios iniciatyvos tiesiog yra būtinos visuomenės raidai Lietuvoje“, – komentavo L. Blaževičiūtė.
Lietuvai negaili komplimentų – išskirtinė šalis Europoje
Algirdas Pacevičius Pace Lietuvoje sako pirmą kartą viešėjęs 1972 metais, dar būdamas studentu, bet dabar čia mato esminius pokyčius.
„Kiekvieną kartą, kai atvažiuoju į Lietuvą, yra pasikeitimų. Lietuva dabar – nepalyginsi. Ne tik fiziniai pasikeitimai, bet yra entuziazmo, koks puikus jaunimas. Mano vienas kolega, kurio karjera versle jau siekia daugiau nei 60 metų, ir Kinijoje, ir Europoje, čia atvyko prieš kokius metus. Prisimenate Vilniaus reklamą „Lūkesčiai ir realybė“, kai buvo kontraversijų? Na, tai jis taip galvojo apie Lietuvą, kai pirmą kartą atvyko. Bet kai susitiko su 20 bendrovių ir beveik visur jauni žmonės puikiai kalba angliškai, pristato savo darbus, bet ir jų gabumas, suvokimas, tai nepalyginsi su nieku kitu Europoje. Po to vykome į Vengriją, paklausiau, kaip jam patinka ši šalis, sakė, kad nebloga, bet nepalyginsi su Lietuva. Akivaizdu, kad visa karta, jau nuo 20-mečių, stulbina: jų talentas, entuziazmas, darbštumas. Man atrodo, kad Lietuvos ateitis yra šviesi ir tai malonu matyti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos ateitį, Algirdas Pacevičius Pace turėjo vieną palinkėjimą.
„Aš linkiu, kad Lietuva klestėtų, kaip atrodo, kad ir dabar jau kurį laiką pradėjo klestėti, augtų, stiprėtų, kad būtų vienas iš tų Izraelių pasaulyje, – sakė jis. – Neseniai buvo paskelbta, kad Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje, tai yra didelis skirtumas tarp dabar, ir 1972 metų, kai aš čia viešėjau. Linkiu laikyti tą pirmą vietą ir gauti pirmą vietą visose kategorijose.”
