Įvertinti 2023 m. verslo, politikos ir visuomenės atstovų nuopelnai verslo bendruomenei ir Lietuvai.
Pagrindinį šių metų apdovanojimą LVK vienijama verslo bendruomenė šiemet skyrė Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Į šventinį LVK vakarą Vilniaus rotušėje susirinko daugiau nei 100 verslo ir politikos atstovų, visuomenininkų, sveikinimo kalba į svečius kreipėsi ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Renginio metu svečiai ragavo iškilių Lietuvos šefų Gaspar Fernandez ir Liutauras Čeprackas bei tituluotų Lietuvos someljė Narimantas Miežys ir Arminas Darasevičius paruoštą vakarienę.
Šventinio vakaro dalyviams taip pat pristatytas ir atnaujintas LVK vizualinis identitetas.
„30 metų kartu su verslu dirbame Lietuvai – per šiuos metus keitėmės ir transformavomės kol galutinai suformavome savo kaip modernius ir atsakingus verslus vienijančios organizacijos identitetą, kuriuo šiandien galime didžiuotis“, – sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis. „Esame dėkingi visiems prisidėjusiems prie LVK kūrimo ir augimo, o kartu – mūsų partneriams bei sprendimų priėmėjams, kuriems skirti šio vakaro apdovanojimai, už kasdienį darbą išvien kuriant ekonomiškai stipresnę ir saugesnę Lietuvą.“
Pagrindinė renginio dalis – Lietuvos verslo konfederacijos apdovanojimai.
Kaip ir kasmet, jais buvo įvertinti nuopelnai verslo bendruomenei ir Lietuvai.
Pagrindinis LVK „Partnerystės lyderio“ apdovanojimas šiemet buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen už telkiančią politinę lyderystę, įsiklausant į skirtingų interesų grupių argumentus bei ieškant geriausių sprendimų, atspindinčių valstybės interesą.
„Sveikinu Lietuvos verslo konfederaciją! Įspūdingas jubiliejus ir veiklos istorija, tapusi mūsų valstybės kūrimo istorijos dalimi. Per tris dešimtmečius išryškėjo tikroji, ne deklaracijomis paremta verslo branda ir atsakomybė už valstybės ateitį. Dėkoju už šį apdovanojimą. Priimu jį kaip atviro ir pagarbaus politikų ir verslo dialogo įvertinimą“, – padėkos žodžius sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Apdovanojimas „Atsakinga veikla“ skirtas Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui už lyderystę didinant Lietuvos atsparumą karinėms grėsmėms bei verslo įtraukimą į visuotinės gynybos strategiją.
„Esu dėkingas Lietuvos verslo konfederacijai už apdovanojimą, kuris įpareigoja toliau tęsti visuotinės gynybos koncepcijos įgyvendinimo darbus. Bet apdovanojimo yra verta pati Lietuvos verslo konfederacija už valstybišką požiūrį, aktyvumą siekiant padėti valstybei ir stiprinti mūsų krašto gynybą. Esu įsitikinęs, jog kartu įgyvendinsime dar daugiau prasmingų ir reikalingų valstybei projektų“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Modernumo lyderiu“ šiemet išrinkta asociacija „Lyderė“ už indėlį kuriant visuomenę be lyčių stereotipų bei siekiant mažinti atlygio ir galimybių atotrūkį tarp moterų ir vyrų.
„Džiugu, kad mūsų skleidžiamos idėjos ir daromas darbas yra įvertintas modernumo sąvoka pavadintu apdovanojimu. Tai yra supratimas, kurio siekėme nuo pat pirmųjų organizacijos įkūrimo dienų ir siekiame toliau. Lyčių lygybė – modernios visuomenės pamatas. Tik išsilaisvinę iš stereotipų ir turėdami laisvę rinktis, mes galime pasiekti savo tikrąsias galimybių ribas. Puiku, kad verslas šioje vietoje rodo gerą pavyzdį“, – komentavo apdovanojimą atsiėmusi asociacijos valdybos pirmininkė Laura Blaževičiūtė.
„Verslo balso“ apdovanojimą už ilgametį ir nuoseklų darbą ugdant Lietuvos visuomenės finansinį raštingumą, aktyvią ir tvirtą poziciją atstovaujant verslo bendruomenės interesus pelnė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Vainienė.
LVK apdovanojimas „Bendrystė“ buvo skirtas Algimantui Akstinui už esminį vaidmenį kuriant Lietuvos verslo konfederaciją bei daugiau nei 20 metų indėlį telkiant verslo bendruomenę bei atstovaujant jos interesams.
Apdovanojimų ceremonijos metu taip pat įteikti ir LVK „Garbės ženklai“, kurie suteikiami už nuopelnus verslui ir visuomenei.
Šiais metais šie apdovanojimai įteikti: Lietuvos aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktoriui Mantui Zakarkai, Seimo nariui Andriui Bagdonui, Seimo nariui Jonui Jaručiui, Vyriausybės kanclerei Giedrei Balčytytei, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui.
Mūsų iliuzinė ekonomika sukurta skolos pagrindu.
Jei vieną dieną pinigai nustotų plaukę, jūs aiškiai pamatytumėte apverktiną Lietuvos ekonomikos padėtį. Į biudžetą surenkamų pajamų nebeužtektų ir valstybė nebegalėtų funkcionuoti. Vadinasi, sustotų atlyginimų išmokėjimas biudžetinių įstaigų darbuotojams, ir ore pakibtų visos kitos valstybės išlaidos. Ir kalėdinės eglės nebeliktų, nes nebūtų už ką.
Bet Lietuva dar taip gerai niekada negyveno! Parduotuvės pilnos prekių, grožio salonuose eilės, kelionių lėktuvai sausakimši, kur bepasisuksi kurortuose aidi lietuviški žodžiai „davai“, „karoče“, „pa liubomu“ ir tas, kuris nusako rusiško laivo kryptį, piliečių sąskaitos braška nuo skaičių po kablelio… Sukurta maloni iliuzija, kad gyvename išsivysčiusioje šalyje, kurioje dalis žmonių sėdi ant biudžeto dotacijų, kita dalis ant išmokų ir tik trečia dalis aria. Taip išgirtosios bazinės pajamos dar labiau padidins nenorinčių niekuo užsiimti žmonių skaičių.
Lietuviškų ir europietiškų prekių parduotuvių lentynose nuosekliai mažėja. Kad europietis nepajustų riedėjimo į bedugnę ir katastrofiško prekių trūkumo, paleidžiama pigių kiniškų prekių migla, kuria paslepiamas tiesiog beprotiškas prekių deficitas, rodantis, kad Europos ekonomika rieda į bedugnę. Kinijai net leidžiama nepaisyti gamtosaugos reikalavimų, nors Vakarų ekonomikoms jie tampa nepakeliami. Net karas Ukrainoje tam tarnauja. Kinijos ekonomika buvo ant krizės slenksčio, ir galėjo išlįsti yla iš maišo, kai dėl bankrutuojančių kinų gamyklų sustotų prekių srautas į Vakarų šalis: tada atsivertų apgailėtina Europos ekonomikos padėtis ir visiems viskas taptų aišku, bet… Bet įvestos sankcijos Rusijai išgelbėjo buksuojančią Kinijos ekonomiką. Kinija dabar iš Rusijos perka energetinius resursus su 30 procentų nuolaida, ir turime situaciją, kai karas Ukrainoje gelbėja Kinijos ekonomiką ir pačią Naująją pasaulio tvarką.
Jei kas nors šiandien išdrįstų įvesti auksu padengtus pinigus, valstybė ir jos piliečiai patirtų šoką. Mes nebemokėtume gyventi pagal aukso standartą. Norint uždirbti tokius pinigus tektų ne tik dirbti, bet apsimokėtų juos taupyti ir taip lengvai jų neišleistume, nes auksu padengtus pinigus verta kaupti ir tokių pinigų žmonės lengvai netaškytų. Kas geriau – nuvykti į Egiptą ar kaupti nuosavo verslo atidarymui? Šių, netikrų, pinigų net taupyti neapsimoka. Nebent laidotuvėms.
Nebeliktų jokių fondų, VšĮ ir NVO, kurios išsilaiko iš š… malimo, nes gauna finansavimą „feikiniais“ pinigais, kurių netrūksta ir niekada netrūks. Joms niekas neduotų normalių pinigų, kurie būtų „pririšti“ prie aukso standarto, nes pinigų neužtektų ir visos šios siurbėlės turėtų eiti dirbti darbą, kuris sukuria realią pridėtinę vertę.''
