Viena užklausa apie skolas ir jų dydžius socialiniame tinkle sukėlė daugybę reakcijų. Moteris paklausė, ar galima gauti pranešimą ir raginimą grąžinti skolą, kuri siekia vos 0,20 euro.
„Manau, kad tokių mažų skolų niekas nesivargina išieškoti. Juk neapsimoka dėl centų ir pranešimą siųsti ar samdyti išieškojimo bendroves“, – rašė ji.
Tačiau gyventojai dalijosi savo patirtimis, kad pranešimų apie skolas sulaukė ir dėl 1 euro cento.
„Skolų niekas niekada nenurašo, nors jos siekia ir 1 centą. Pati su tuo susidūriau.
Pirkau išsimokėtinai kompiuterį, tačiau jį išsimokėjau 4 mėnesiais anksčiau. Tačiau parduotuvė kažkaip pamatė, kad esu skolinga 1 centą. Tai skambino ir grasino antstoliais. Galiausiai kažkaip pavyko jiems išaiškinti, kad už prekę jau išsimokėjau ir tikrai nesu skolinga“, – savo istorija pasidalijo komentatorė.
Kitas komentatorius skaičiavo, kad jo skola nuo 1 cento išaugo iki 5 eurų.
„Kai pildžiau mokesčių deklaraciją iš kažkur atsirado nesumokėtas 1 centas. Tačiau, kai atsiuntė laišką apie skolą jau teko mokėti 5 eurus“, – pasakojo vyras.
Kitas vyras irgi tikino, kad buvo skolingas 1 centą.
„Skola neišaugo, tik juokinga, kad tą 1 centą turėjau per banką pervesti“, – sakė jis.
Maža skola tampa didele?
Kiti žmonės į bet kokio dydžio skolas žiūrėjo atsargiai.
„Skolų išieškotojai tuo tik ir naudojasi. 1 cento skola gali greitai išaugti ir iki 100 eurų arba net 1 tūkst. eurų“, – įspėjo moteris.
O kita komentatorė stebėjosi, kad antstoliai varginasi ir dėl 1 cento pradeda skolos išieškojimą.
„Siaubas, ką žmonės dėl 1 cento gali padaryti. Juk darbuotojui parašyti ir išsiųsti laišką kainuoja daugiau. Išlaidos didesnės išeina nei tą 1 centą atgauti.
Nesuprantu kam to reikia“, – rašė moteris.
Dar vienas komentatorius siūlė džiaugtis, kad dėl 1 cento negresia belangė.
„Tačiau ką gali žinoti, gal ir už 1 cento skolas ir į kalėjimą greitai sodins“, – ironizavo jis.
Mažesnes skolas skolininkai grąžina greičiau
Tuo metu skolų išieškojimo bendrovės „Julianus Inkaso“ specialistai komentavo, kad su klientais sudaro bendradarbiavimo sutartis, kurių pagrindu yra suteikiamas įgaliojimas vykdyti ikiteisminį ar ir teisminį skolų išieškojimą, siekiant susigrąžinti klientams priklausančias skolas iš jiems vėluojančių atsiskaityti skolininkų.
„Pažymime, kad kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos susigrąžinimo, nepriklausomai nuo to, kokia yra skolos suma.
Be to, kreditoriui nėra numatytas ribojimas nuo kokios skolos sumos jis gali kreiptis į skolų valdymo įmonę dėl skolos susigrąžinimo. Visgi kreditoriaus interesas yra atgauti skolą ir tik kreditorius gali priimti sprendimą ar jis nori pradėti skolos susigrąžinimo procedūrą“, – komentavo bendrovės atstovai.
Anot jų, bendrovė, negali daryti įtakos savo klientams (t. y. skolininkų kreditoriams) dėl apsisprendimo ar pradėti vykdyti skolos išieškojimo procesą, kadangi tai išimtinai kreditoriaus teisė.
Specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad skolos gali išaugti.
„Skolos augimas priklauso nuo kelių faktorių – kiek ilgai asmuo pradelsia įmokas, kokie yra numatyti delspinigiai pagal sutartį ir pan. Todėl pateikti bendro atsakymo, tinkančio visais atvejais, deja, bet negalime.
Paprastai, jeigu skolos suma yra vienas ar keli eurai, skola nepadidėja tūkstančiais eurų. Bet kaip minėjome, konkrečiu atveju reikia nagrinėti sutartį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kalbant apie mažesnių skolų išieškojimą, dažniausiai nedideles skolas asmenims yra padengti lengviau, tenka mažesnė finansinė našta. Visgi kiekviena situacija yra individuali ir skolininkų finansinė padėtis gali būti skirtinga“, – komentavo bendrovės atstovai.
Išieškotos sumos pernai augo
Antstolių rūmai skaičiavo, kad valstybės biudžetą 2024 m papildė 56,9 mln. eurų išieškotų skolų (6,4 proc. daugiau negu 2023 m.).
Didžiąją dalį valstybės reikalaujamų skolų sudaro nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės, civilinės teisės pažeidimus bei baudos, paskirtos baudžiamosiose bylose.
Nepaisant to, kad kreditoriams sugrąžintos sumos praėjusiais metais didėjo, sėkmingai įvykdytų išieškojimo procesų dalis buvo mažesnė.
2024 m. visa apimtimi įvykdyta 54,3 proc. kreditorių reikalavimų, arba 3,1 proc. mažiau negu 2023 m. Viena priežasčių, dėl kurių sėkmingo išieškojimo atvejų mažėja, galima laikyti skolininkams palankius teisės aktų pakeitimus, sulėtinusius skolų išieškojimo procesus.
Kreditoriai pernai kreipėsi į antstolius dėl prievolių, kurių laiku neįvykdė 114,7 tūkst. skolininkų: 107,2 tūkst. fizinių ir 7,5 tūkst. juridinių asmenų, įskaitant biudžetines įstaigas ir organizacijas.
Visose Lietuvos antstolių kontorose 2024 m. buvo vykdoma 1,7 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų – 861,7 tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 839,7 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 106 antstoliai ir daugiau kaip 500 samdomų darbuotojų. Veikia 93 antstolių kontoros ir 6 antstolių kontorų skyriai. Kasmet antstoliai į valstybės biudžetą sumoka daugiau kaip 12 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir „Sodros“).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pasipiktinus ir pagrąsinus teismu, -atsiprašo,- ''švietimas'' štampuoja debilius...
Galų gale, užtenka pasižiūrėti, kad ir į šio portalo antraštes...- priš 20 metų aštuntokai geriau , ---be klaidų rašė.
