skolininkai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „skolininkai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „skolininkai“.
Turite skolų arba skolininkų? Paaiškino, kaip ir kada jas išieško, o kada tiesiog nurašo
Gyventojai, kurie turi skolų arba nori jas susigrąžinti, turėtų nedelsti. Antstoliai vardija atvejus, kuomet skoloms gali sueiti senaties terminas ar jos gali būti pripažintos beviltiškomis. Todėl norintys atgauti skolas turi suskubti jas išsireikalauti. O skolingi gyventojai, kuriems jau pradėtas skolų išieškojimo procesas, turėtų nedelsti ir kuo greičiau jas grąžinti.
Vilnietis Remigijus viename socialiniame tinkle teiravosi apie skolas ir jų senaties terminus.
„Turiu 5 tūkst.
Gyventojus spaudžia skolos: kai kuriems pragyvenimui lieka vos 354 eurai
Gyventojai skundžiasi, kad skolos jiems neleidžia pragyventi, pinigų vos užtenka būtinosioms išlaidoms. Žmonės norėtų, kad antstoliai jiems paliktų daugiau pinigų pragyvenimui, mažiau skaičiuotų administracinių mokesčių. Tuo metu antstoliai pataria kuo greičiau grąžinti skolas ir skaičiuoja, kad skolininkams pragyvenimui palieka bent 354 eurus, o dažniausiai ir daugiau.
Žmonės Lietuvoje mielai skolinasi, paskui kyla bėdų: „Kiekvienais metais naują telefoną ant lizingo – nė vienas neišmokėtas“
Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių.
Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau.
Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.
200 tūkst. lietuvių vėluojant grąžinti skolas, ekonomistė įsitikinusi: „Skolininkų skaičius augs“
Grąžinti skolas vėluoja daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių, nuo rudens skaičius paaugo net dešimtadaliu. Dalį tautiečių skolininkais pavertė aukštos energetikos kainos, tačiau daug žmonių nevengia greitųjų kreditų.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.
Dėl skolų kalti patys gyventojai – skolina bet kam ir bet kaip, o pinigų vėliau neatgauna?
Specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu skolininkų Lietuvoje daugėja. Tai siejama tiek su infliacija, tiek su griežtesniais skolų išieškojimo terminais, pasibaigus pandemijai. Taip pat skolų specialistai pastebi, kad gyventojai patys lengvabūdiškai paskolina savo pinigus ir vėliau jų neatgauna.
Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos „Eskolos“ vadovė Erika Kimbartaitė-Zabarauskienė pastebėjo, kad skolininkų skaičius Lietuvoje išaugo.
Vilniuje sumažėjo ir skolininkų, ir jų skola už šilumą
Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.
„Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną.
Kompensacijų nesulaukiantys gyventojai grimzta į skolas: valdininkai jiems siūlo palaukti
Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.
Sąskaita už elektrą ir pensija – beveik vienodos: nesumokėjus grasina nutraukti tiekimą
Pastaruoju metu itin išaugę mokesčiai už komunalines paslaugas tampa tikru galvos skausmu. Kai kurie gyventojai skaičiuoja, kad net ir su valstybės kompensacija sąskaitos už elektrą beveik viršijo jų mėnesines pajamas.
Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenantis pensininkas skundėsi, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jam atsiuntė beveik 300 eurų sąskaitą. Jos nesumokėjus, grasinama atjungti elektrą.
Skolingi pensininkai skundžiasi, kad nepragyvena: dalį pensijos atskaičiuoja antstoliai
Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc.
Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.
Antstoliai paliko be cento kišenėje: skolininkas pats kaltas?
Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas.
Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.
REKLAMA
REKLAMA
Tūkstančiai nesumokėjo mokesčio: miestai, kur daugiausia skolininkų
Pasibaigus praėjusių metų pajamų deklaravimui, paaiškėjo, kad tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje liko skolingi valstybei milijonus eurų mokesčių. Nesumokėję pinigų gražiuoju netrukus su pinigais atsisveikins prievartiniu būdu. 56 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo pajamas už 2018 metus, pamiršo sumokėti 6,8 mln. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiausia skolingų gyventojų buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 17,9 tūkst.
Neapsigaukite: VMI deklaracijoje nurodyta skola gali būti daug mažesnė
Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškino, kaip elgsis su skolininkais: kas laukia tų, kurie iki duoto termino nepadengs įsiskolinimo. Tuo metu, gyventojai niršta: esą taikoma dvigubų standartų sistema. Skolos išieškomos nieko nelaukus, o štai apie gyventojų permokas informuoti neskubama. Tas pats ir su delspinigiais: už vėluojančias išmokas gyventojai jų nesulaukia, tačiau skolininkams delspinigiai kaip mat priskaičiuojami.
Kredito unijos prikaupė daugiau turto, bet metus baigė nuostolingai
Kredito unijų valdomas turtas per 2015 m. padidėjo daugiau nei 55 mln. Eur (8,1 %), iki 672,6 mln. Eur. Tačiau nuostolingas ketvirtasis ketvirtis lėmė neigiamus metinius rezultatus: 2015 m. sektorius patyrė 0,6 mln. Eur nuostolių. „Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo.
Kaip įklimpti į bėdą: pasiteisinimai finansinių įsipareigojimų nepanaikina
Diana Janušaitė Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.
Bus sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iš skolininkų sąskaitų priverstinis išieškomų pinigų nurašymas vyks centralizuotai, todėl bus labiau užtikrinamos kreditorių teisės. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam pasiūlymui sukurti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir priėmė Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pataisas.
Kuriai šaliai ir kodėl prasiskolino JAV, Japonija bei Rusija?
Žinių radijas Didžioji Britanija paskelbė, kad užsienio šalių ambasados jai yra skolingos beveik pusę milijardo litų už nesumokėtas baudas. Ambasados piktybiškai nemoka už įvažiavimą į Londono centrą bei automobilių statymą ir nesumoka joms skirtų baudų. Tiesa, du trečdaliai ambasadų pavyzdingai moka visas baudas ir mokesčius, tačiau trečdalis to tiesiog nedaro. Laimei, Lietuva į tą piktadarių trečdalį nepatenka.
Žemės mokesčio skolininkų ieško ir už Atlanto
Vida Tavorienė Pernai į savivaldybių biudžetus turėjo subyrėti 3,5 mln. litų apleistos žemės mokesčio, o iš viso Lietuvoje žemės mokesčio apskaičiuota 64,5 mln. litų. Tačiau kai kurie gyventojai nė nemano jo mokėti. Žemės savininkų nuogąstavimai, kad pernai pakeista žemės mokesčio skaičiavimo tvarka stipriai kirs per kišenę, iš dalies subliuško. Daugeliui žemės mokesčiai drastiškai neišaugo, o kai kur – net sumažėjo. Kol kas nesiskundžia ir žemių savininkai, daugiau sumokėję už apleistas žemes.
Lengvins skolininkų naštą: siūlo dvigubai mažinti delspinigius
Vyriausybė ketina svarstyti Seimo narių siūlymą, kad pavėlavus atsiskaityti už nuomą, komunalines ar ryšių paslaugas, būtų skaičiuojami dvigubai mažesni delspinigiai. Aplinkos ministerija siūlo pritarti, kad gyventojų delspinigiai būtų sumažinti perpus – nuo 0,04 proc iki 0,02 proc. už dieną. Ministras Valentinas Mazuronis sako, kad tai turėtų būti ekonominis paskatinimas susimokėti skolas.
VMI paskelbė didžiausių PVM skolininkų šimtuką
Valstybinės mokesčių inspekcija interneto svetainėje www.vmi.lt atnaujino įmonių, vėluojančių sumokėti didžiausias PVM sumas, sąrašą.
Sąrašas 100 didžiausių skolininkų, kurie iki rugpjūčio 5 d. nesumokėjo pagal paskutinę PVM deklaraciją deklaruotų mokesčių (paskutinė deklaracija turėjo būti pateikta iki liepos 25 dienos už birželio mėnesį) paskelbtas čia.
Skolininkai – pagalys renovacijos vežimo rate
Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.
Vasaros linksmybės už greituosius kreditus: kaip tūkstantis litų virsta 3 tūkstančiais
Ką slepia smulkiųjų paskolų teikėjai, patikliam klientui nerdami ant kaklo vis stipriau veržiančią skolų kilpą? Jaunimas skolinasi spontaniškai Daugiau negu trečdalis visų į greitųjų kreditų liūną įklimpusių žmonių – jaunimas iki 25 metų. Mažuosius kreditus šių metų pirmąjį ketvirtį buvo paėmę daugiau negu 70 tūkst. tokio amžiaus vartotojų.
ES direktyva skatins apmokėti skolas
Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius. „Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių.
Geriau kreditas nei kilpa ant kaklo
Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės.
Retas skolinasi iš bado
Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.
Įstatymo pataisa nubaustų skolų turinčius socialinių būstų gyventojus
Siūloma įteisinti, kad socialinis būstas nesuteikiamas, o jau sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininkas turi daugiau kaip 10 tūkst. litų skolos valstybei už administracinius teisės pažeidimus.
Tokį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius.
Lietuvos kvota TVF padidės apie 1,029 mlrd. litų
Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų.
Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.
„Creditinfo“: šiemet įmonės padengė 415 mln. litų uždelstų skolų
Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo uždelsti įsiskolinimai padidėjo 977 tūkst. litų ir sudarė 5 mlrd. litų. Įmonės per pirmuosius tris šių metų mėnesius padengė 415 mln. litų uždelstų skolų, t. y. 108 mln. litų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Graikija paskelbė didžiausių valstybės skolininkų sąrašą
Graikijos finansų ministerija sekmadienį pirmą kartą paskelbė ataskaitą apie fizinius asmenis, įsiskolinusius valstybei dėl nesumokėtų mokesčių: paaiškėjo, kad per 4 tūkst. šalies piliečių, vengiančių mokėti mokesčius, yra skolingi valstybei 14,9 mlrd. eurų.
Valdžia jau kelis kartus grasino skolininkams paviešinti jų pavardes, o policija ne kartą yra sulaikiusi įžūliausius pažeidėjus, kuriuos dažniausiai iškart paleisdavo už užstatą.
Daugiabutį pavertė įkaitu
„Snoro“ griūties atgarsiai jau pasivijo ir neturėjusiuosius sąskaitų šiame banke.
Dariaus ir Girėno g. 21-ojo namo gyventojai, net ir sumokėję solidžias sumas už daugiabučio renovaciją, ne savo valia tapo skolininkais, mat nuplaukus „Snore“ laikytiems pinigams bendrija negali atsiskaityti su statybininkais. Maždaug 100 tūkst. litų neatgaunanti bendrovė svarsto atlygio reikalauti per teismą.
„Sodros“ skolininkais tampa teismai
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad bene labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi teismai. Skolos „Sodrai“ ir ne tik jai neaplenkė ir kai kurių Šiauliuose veikiančių teismų. Vien tik Šiaulių rajono apylinkės teismas „Sodrai" skolingas daugiau kaip 18 tūkstančių litų.
Vieni – skolingi, kiti – ne
Šiaulių apygardos pirmos instancijos teismuose – finansinė situacija skirtinga.
TOP 4: kaip apsisaugoti nuo skolininkų?
Remiantis oficialia statistika, šiuo metu bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma siekia 2,5 mlrd. litų. Neoficialūs skaičiai yra žymiai didesni, nes vis dar gyva praktika, kuomet gyventojai pinigus skolina tik gavę kito asmens ar įmonės žodinį pasižadėjimą.
Neretai toks nepasvertas pasitikėjimas tampa finansinių nuostolių priežastimi. Juk skolintojas atidžiau nepasidomėjo, ar jo skolininkas pajėgs grąžinti pinigus, be to, neturi jokių teisinių įrodymų, kurie padėtų skolą išieškoti.
„Creditinfo“: viešbučių atsigavimą stabdo per sunkmetį susikaupusios problemos
Trečdalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos aukštai ir aukščiausiai vėlavimo atsiskaityti rizikoms, o dar trečdalis minėtos veiklos bendrovių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Finansinis apgyvendinimo įstaigų pajėgumas, lyginant su kitais sektoriais, yra vienas iš silpniausių – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.
„Creditinfo“: skolininkai aktyviau „migruoja“ į naujas įmones
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per pirmuosius septynis šių metų mėnesius įregistruotų 4 875 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3,9 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais bendrovėse, kurios turi nepadengtų pradelstų skolų, turto areštų, yra likviduojamos, bankrutuojančios ar bankrutavusios.
„Šiemet, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užfiksuota 8 proc. daugiau įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis.
Verslo pradelstos skolos mažėja, tačiau skolininkų padėtis išlieka sudėtinga
Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 30 mln. litų ir siekė 4,17 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų bendrovėms. Per liepos mėnesį verslas padengė 120 mln. litų skolų arba beveik dvigubai daugiau nei birželį.
„Šiemet žymiai sulėtėjo verslo pradelstų įsiskolinimų augimas ir nuo metų pradžios skolos padidėjo 9 proc. Atitinkamu laikotarpiu pernai pradelstos skolos augo 26 proc.
„Sodros“ skylės lopomos skolintais pinigais
Balandį pensijų ir pašalpų „Sodra“ išmokėjo 190,7 mln. litų daugiau, nei surinko įmokų. Kovą šis skirtumas buvo dar didesnis - beveik 219 mln. litų. Skylės lopomos valstybės brangiai skolintais pinigais.
Tuo tarpu arti 0,5 milijardo litų „Sodrai“ įsiskolinusios įmonės palūkanų už susikaupusias sumas nemoka nė cento. Šių metų vasario 7 d. „Sodra“ pradėjo viešai skelbti įmones, nesumokėjusias valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų „Sodros“ administruojamų mokesčių.
Valstybinė mokesčių inspekcija seka įkandin „Sodros“
Balandžio pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė sąrašą skolininkų, kurie nepateikė nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijų ir galimai nesumokėjo šio mokesčio. Jau per pusantros savaitės nuo sąrašo paviešinimo jame neliko dešimtadalio įmonių.
„Vilniaus vandenys“ mažins skolininkų skaičių
Didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ ketina sumažinti nedeklaruoto vandens kiekius, nustatydama neteisingai skaitiklių rodmenis nurodančius klientus. Bendrovei specialią ekonometrinę klientų elgsenos vertinimo sistemą per tris mėnesius turėtų sukurti ir įdiegti kreditų biuras „Creditinfo“. „Vilniaus vandenys“ tikisi, kad projektas padės išvengti gyventojų ir įmonių įmokų, skiriamų padengti visų vartotojų skoloms, didinimo.
„Creditinfo“: daugėja blogos reputacijos įmonių
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų 7078 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 4,3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2009 metais, užfiksuota 115 įmonių daugiau su tokiomis neigiamomis verslo sąsajomis.
JAV skelbia naują karą bankams
Visose 50-yje Jungtinių Amerikos Valstijų pradėtas masinis tyrimas dėl galimo bankų sukčiavimo iškeldinant skolininkus iš jų būstų. JAV valdžia ruošiasi laikinai uždrausti bet kokį žmonių iškeldinimą, o analitikai prognozuoja antrą bankų sukeltos finansinės krizės smūgį.
Susitarė laikytis Pasaulio banko rekomendacijų
Pasaulio banko apžvalga apie vartotojų teisių apsaugą ir finansinį raštingumą Lietuvoje rodo, kad mūsų šalies vartotojams trūksta aiškios informacijos apie finansines paslaugas, jie ne visuomet geba tinkamai jas pasirinkti ir įvertinti riziką.
Suprasdami šios problemos rimtumą „Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos“ (LVLKA) nariai teigia susitarę laikytis Pasaulio banko rekomendacijų tobulinti finansinių paslaugų vartotojų teisių apsaugą ir perkėlė jas į savo praktiką.
LATGA-A skolininkų sąrašas vis ilgėja
Ieškinių dėl įsipareigojimų nevykdymo bei neteisėto muzikos kūrinių viešo atlikimo skaičius, pernai, palyginti su 2008-aisiais, išaugo daugiau nei trečdaliu.
Anot Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) atstovų, pagrindiniu kaltininku tapo ekonominis sunkmetis.
Agentūros, kuri renka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą, atstovai viešą muzikos atlikimą pramogų vietose išskyrė kaip dažniausiai ieškinių sulaukiančią kategoriją.
Kam sakyti „ačiū”?
Laiku gyventojų negrąžinamos
skolos viršija milijardą litų, “blogų” skolininkų - daugiau nei 100 tūkst. Kam reikėtų už tai padėkoti?
Gal sakykime
“ačiū” ne tik
paskolas brukusiems bankams,
bet ir politikams, kurie nė necyptelėjo apie pučiamą
būsto kainų burbulą?
Vienas komercinis bankas šiomis dienomis ėmė viešai verkšlenti, kad nepavyksta paklupdyti žinomo aktoriaus Ramūno Rudoko.