Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimas skundėsi, kad neseniai antstoliai areštavo jo banko sąskaitą.
„Suprantu, kad pats kaltas, jau kurį laiką kaupėsi skola, nieko nedariau. Ir štai vieną dieną matau, kad negaliu naudotis savo pinigais, nes jie areštuoti.
Ar gali antstolis taip elgtis ir atimti visus pinigus, nieko nepalikdamas pragyvenimui. Skola nėra didelė, bet jeigu antstolis visus pinigus atiminės, tai keletą mėnesių gyvensiu be pajamų“, – skundėsi vyras.
Rimas tikino, kad dėl tokių antstolių veiksmų jis tik prisidarys naujų skolų.
„Juk turiu iš kažko gyventi, reikia ir maisto nusipirkti, apmokėti komunalinių išlaidų sąskaitas. Turėsiu iš kažko skolintis ir vėl lįsti į skolas“, – piktinosi vyras.
Tuo metu kitas vilnietis Darius pasakojo, kad antstoliai jam palieka dalį atlyginimo.
„Tačiau šios sumos pragyvenimui nebeužtenka, kai išvykau gyventi į užsienį. Ten brangesnis pragyvenimas, didesni būsto komunaliniai mokesčiai. Ėmė trūkti pinigų“, – skundėsi vyras.
Jis tikino, kad nusiuntė antstoliui prašymą sumažinti išskaitoma sumą.
„Tikiuosi, kad pragyvenimui skirta suma bus padidinta, kitaip tiesiog nepragyvensiu, neužteks pinigų net maistui“, – guodėsi vyras.
Neišieškoma suma
Kaip komentavo Antstolių rūmai, tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma. Tai yra skolininko lėšų dalis, iš kurios skolos nėra išieškomos.
„Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2024 m. – 446 eurai).
Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį ir/arba socialinės paskirties lėšas (pašalpas), neišieškoma suma gali būti didesnė: ji atitinka kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą skolingo asmens darbo užmokesčio dalį“, – atsiųstame komentare nurodė Antstolių rūmai.
Pasak jų, didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos).
„Įprastai pakanka pateikti dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės“, – komentavo Antstolių rūmai.
Anot jų, apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau.
„Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu.
Dar svarbu paminėti, kad neišieškomos sumos lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį. Jeigu per mėnesį visa suma neišnaudojama, tai vėlesnį mėnesį anksčiau neišnaudota lėšų dalis yra skiriama skolų dengimui“, – įspėjo Antstolių rūmai.
Gali atskaičiuoti ir 50 proc. pajamų
Anot antstolių, išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 10 proc. gaunamų lėšų.
„Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš MMA dalies išskaitoma 30 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Iš pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 proc., o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas“, – komentavo Antstolių rūmai.
Anot jų, skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti įstatymuose numatyta lengvata.
„Antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų arba iš 2 MMA viršijančių pajamų gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui“, – komentavo Antstolių rūmai.
Skolininkams nuolaidos
Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai išskaičiuoja mažesnę dalį.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki tol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas ilgalaikėje perspektyvoje, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai.
„Sumažintos privalomos išskaitos tai tarsi gelbėjimosi ratas „skolų kuprą“ užsiauginusiam žmogui. Iki šiol daugelis žmonių verčiau rinkosi pragyvenimą iš nelegalaus darbo ar socialinių pašalpų. Ir priežastis paprasta – antstoliams atskaičius skolų išskaitą, nelikdavo pajamų pragyventi. Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.
Nuo liepos ši suma padvigubėjo. Tai reiškia, kad žmogus skatinamas grįžti į darbo rinką, dirbti legaliai ir palaipsniui grąžinti skolą. O ir kreditoriams išauga galimybė atgauti skolas, nes iki šiol beveik 7 iš 10 nedirbo ir nieko negrąžindavo“, – sakė V. Šilinskas.
Numatyta, kad antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos mažėja net du–tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, bus išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip yra ir dabar.
Svarbu tai, kad iki šiol galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liks nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
