Jaunimas skolinasi spontaniškai
Daugiau negu trečdalis visų į greitųjų kreditų liūną įklimpusių žmonių – jaunimas iki 25 metų. Mažuosius kreditus šių metų pirmąjį ketvirtį buvo paėmę daugiau negu 70 tūkst. tokio amžiaus vartotojų.
Pasak projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorės Aurelijos Šataitės, nemažai jaunų žmonių tokių bėdų neturėtų, jei sugebėtų atsispirti spontaniškai kylantiems savo įgeidžiams. O vasarą šios tendencijos tampa dar ryškesnės.
„Greitąsias paskolas jaunimas dažniausiai ima net ne pritrūkęs pinigų planuotoms atostogoms, kurias dauguma žmonių planuoja iš anksto ir joms pasitaupo, o norėdami paūžauti. Staiga sugalvoja, kad reikia ką nors nusipirkti. Greitąsias paskolas jie išleidžia staiga užsigeidę tam tikros pramogos, kuri visai nėra būtina. Tai gali būti dėl reklamos, didelės viliojančių pramogų pasiūlos, momentinės nuotaikos kilęs noras įgyvendinti žaibišką idėją, kilusią pamačius pajūryje kokią nors reklamą ar galimybę, apie kurią anksčiau net nebūtų pagalvojęs. Ir naudojasi galimybe greitai pasiskolinti net negalvodamas, iš ko grįžęs po atostogų grąžins tą paskolą“, – portalui balsas.lt sakė ji. Pasak A. Šataitės, tokios paskolos yra pačios rizikingiausios, nes spontaniškai besiskolinantis žmogus negalvoja, kas bus grįžus, kai reikės greitai atiduoti paskolą.
„Dažniausiai žmonės neperskaito, kad pasiskolinę tūkstantį litų, visą tūkstantį ir turės atiduoti iš karto, o ne dalimis per ilgesnį laiką. Be to, jie nesigilina, kokio dydžio palūkanas turės sumokėti ir kiek ta nedidelė pasiskolinta suma kainuos iš tikrųjų. Todėl ir nesuvokia, kad tas trumpas papramogavimas gali labai brangiai kainuoti ateityje – sugadins jo kredito istoriją ir sutrikdys mokumą“, – aiškina ji.
A.Šataitė pastebi ir tai, kad vasarą žmonės linkę kreiptis greitųjų kreditų net naktį. Kita vertus, ten, kur daugiausia poilsiautojų, ir greitųjų kreditų bendrovės aktyviau siūlo savo paslaugas potencialiems klientams.
„Bendrovės kur kas dažniau organizuoja įvairius renginius didesnio žmonių susibūrimo vietose. Tarkime, Palangoje atsiranda kur kas daugiau reklamos – stotelėse, prekybos centruose, renginiuose. Taip pat skelbiamos akcijos, kad „paskola priartina jus prie jūros“, – pasakoja ji.
N. Mačiulis: tūkstantis litų po metų virs 3 tūkstančiais
„Akivaizdu, kad smulkiųjų kreditų palūkanos nėra nei nulis, nei 10 proc. Metinės palūkanos beveik visada yra didesnės negu 100 proc. Tačiau bent iki šiol greitieji kreditai buvo išduodami nekomunikuojant palūkanų, o paprasčiausiai informuojant, kad pasiėmus, pavyzdžiui, 1000 litų paskolą šiandien, po kelių mėnesių reikės grąžinti kitą sumą. Žmogus paprastai negali pats suskaičiuoti, kokios yra metinės palūkanos, todėl skolintis gali labai neatsakingai“, – portalui balsas.lt sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis neatmeta, jog greitųjų kreditų bendrovės galėjo siekti specialiai klaidinti vartotojus, kad jie nesugebėtų suvokti, kokius įsipareigojimus prisiima ir kokios gali būti pasekmės. Priminęs, kad, be tiesioginių palūkanų normų, už paskolą mokami ir visokie papildomi mokesčiai, kurie dar labiau padidina finansinę naštą, jis aiškina, kad dėl to labai dažnai po dviejų ar trijų mėnesių žmogus pamato, jog nebegali grąžinti nei paskolos, nei palūkanų, ir turi skolintis vėl.
„Kadangi Lietuvos bankas (LB) yra apribojęs greitųjų kreditų bendrovių palūkanas iki 200 proc. metinių palūkanų, o dauguma bendrovių maždaug tokias ir taiko, žmogus, pasiskolinęs 1000 litų, po metų turėtų grąžinti apie 3 tūkst. litų. Bet kai paskola yra ne visiems metams, o metinės palūkanos nenurodomos, žmogus negali susivokti, kokias metines palūkanas jam teks mokėti“, – aiškina jis. Pasak N. Mačiulio, ne visa informacija klaidina vartotoją ir trukdo jam priimti objektyvų sprendimą.
„Praktiškai neįmanoma paprastam žmogui susiskaičiuoti, kokias palūkanas jis moka, kai pateikiami tik skaičiai, kokią sumą reikės grąžinti po savaitės ar poros mėnesių. Jam gali atrodyti, kad palūkanos nėra didelės, nors jos dažniausiai yra artimos 200 proc. metinių palūkanų“, – sako jis ir priduria: „Tokios palūkanos yra nesuvokiamos. Joks žmogus tokių negalėtų sumokėti.“
Ekonomistas taip pat kritikuoja smulkiųjų kreditų bendrovių taktiką, kai skolinama žmonėms, akivaizdžiai negalėsiantiems grąžinti paskolos, ir taip pasmerkiant juos visą likusį gyvenimą suktis skolų karuselėje.
LB apribos skolintojų apetitą
Paklaustas, kaip vertina LB siekį sugriežtinti vartojimo kreditus dalijančių bendrovių veiklą, jis sakė, kad būtent dėl jo išvardytų priežasčių ir atsirado LB reikalavimas pateikti objektyvią informaciją, kuri būtų suprantama daugeliui šalies gyventojų ir kuri leistų vartotojui susivokti, kokias palūkanas jis moka skirtingose kredito institucijose.
„Pažeidžiamiausi yra mažiau išsilavinę, jauni, nepatyrę, neturintys pajamų žmonės. Jie sukelia daug finansinių problemų artimiesiems. Net verslininkas negalėtų grąžinti paskolos, paimtos ilgam laikotarpiui, jeigu palūkanų norma viršija 100 proc., todėl LB iniciatyva, kad informacija būtų bent jau pateikiama, yra sveikintina“, – sakė N. Mačiulis. Jis pridūrė palankiai vertinantis LB siekį apriboti maksimalias palūkanas ir įvesti kitus apribojimus.
„LB iniciatyva, kad kreditų bendrovės išduotų paskolas tik tiems gyventojams, kurie turi pajamų ir galimybę grąžinti tas paskolas, bei bandymas apriboti palūkanas yra sveikintinas ir padės apsaugoti dalį Lietuvos gyventojų, kurių finansinis raštingumas kol kas yra gana mažas ir dėl to jie nesuvokia, kokių pasekmių gali turėti neatsakingas skolinimasis“, – sakė jis.
Skeptiškiau LB žingsnius siekiant pažaboti greitųjų kreditų bendrovių apetitą vertinanti A. Šataitė teigia, kad jie tikėjosi, jog centrinis bankas jau dabar imsis aktyviau spręsti mažųjų vartojimo kreditų rinkoje susikaupusias bėdas.
„Mes tikėjomės, kad jau nuo liepos 1 dienos bus pradėtos spręsti problemos, tačiau pasiūlymai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl greitųjų kreditų bendrovės gali jų ir nevykdyti. Todėl kol kas padėtis nesikeis. Gerai, kad LB pagaliau pripažino, jog tai yra didelė socialinė problema, kad jaunimas labai giliai įklimpęs į kreditų liūną, ir ėmėsi veiksmų, tačiau šie žingsniai yra šiek tiek pavėluoti“, – apgailestauja A. Šataitė.
„Dalis žmonių kasdien tampa nemokūs – jeigu per dieną išduodama beveik tūkstantis greitųjų kreditų paskolų, Lietuvos namų ūkiai praktiškai kiekvieną dieną netenka maždaug pusės milijono litų. Mes tikėjomės, kad LB jau dabar ką nors darys, deja, jis ketina tik rudenį siūlyti Seimui priimti kažkokius įstatymus, o problemos egzistuoja jau dabar“, – tęsia ji.
Pagalbos ranka beviltiškiems skolininkams
Pasak projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorės, kai kurie žmonės neturi jokios vilties patys išlipti iš finansinės duobės, nes tam, kad grąžintų vieną kreditą, jiems tenka imti kitą – dar didesnį, mat prisideda ir palūkanos bei kitokie mokesčiai. Dalis žmonių bando savo bėdas spręsti kreipdamiesi pagalbos į gimines, mėgina parduoti savo turtą, o kai kurie, kai jau nebelieka jokios vilties, kreipiasi pagalbos į juos. Tokių vien per antrą šių metų ketvirtį buvo apie 700. A. Šataitės teigimu, dažniausiai jie būna prasiskolinę 3–4 greitųjų kreditų bendrovėms, bet nė vienos paskolos negali atiduoti ir moka pratęsimo mokesčius.
„Kreditų refinansavimo, kurį siūlome kartu su mūsų partneriais, esmė – visa skola iš karto grąžinama greitųjų kreditų bendrovei, kad žmogui nereikėtų mokėti pratęsimo mokesčių ir jis galėtų pamažu, nedidelėmis sumomis, atiduoti paskolą jau mūsų partneriams. Sumos dydis nustatomas toks, kad liktų pinigų ir mokesčiams susimokėti, ir vaikams išlaikyti“, – aiškina ji. A. Šataitė neslepia, kad teks susimokėti ir palūkanas. Tačiau, teigia ji, tai vis dėlto išeitis beviltiškai prasiskolinusiesiems.
Įsiskolinimai milžiniški
Projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė sako esanti įsitikinusi, kad bėdos dėl smaugiančių mažųjų kreditų kyla dėl finansinio švietimo stokos, o žmonių neatsakingumas pagrįstas nežinojimu. Paklausta, ko vis dėlto nereikėtų pamiršti net atostogaujant, kad rudenį nepasijustume lyg patekę į baisų sapną, ji ragina visų pirma gerai įsiskaityti į sutarties sąlygas – ypač tas vietas, kur raidės itin smulkios, nes suvokus, kad iš tikrųjų grąžinti reikės nepalyginamai didesnę sumą, ne vienam praeis noras skolintis ir be saiko išlaidauti.
„Tai yra tokios pinklės, į kurias patekus ištrūkti labai sunku, o geriausia į jas nepatekti. Jeigu jau atsitiko nelaimė – nebijokite apie tai kalbėti. Galima mėginti ir su pačiomis kreditus suteikusiomis bendrovėmis – gal jos pačios sutiks leisti grąžinti pinigus dalimis. Jauni žmonės turėtų kalbėti su tėvais. Apskritai – ne tylėti, kaip kai kurie linkę, nes apie finansinius įsipareigojimus esą gėda kalbėti, gėda pasakyti, kad neturi pinigų, o būtent kalbėti, nes pradėjęs kalbėti kartu pradedi ieškoti ir sprendimų“, – portalui balsas.lt sakė A. Šataitė.
„O stebuklingas mygtukas, kuris apsaugotų žmones nuo neapgalvoto skolinimosi, turėtų būti valstybės finansinė politika ir gebėjimas paaiškinti žmonėms, kas yra tie finansai, paskolos, palūkanos ir kokios negandos laukia, jei elgsimės neatsakingai“, – sako ji. LB duomenimis, vien pirmąjį 2013 metų ketvirtį mažuosius kreditus buvo paėmę daugiau nei 200 tūkst. klientų. Nuo 2011 metų vartojimo kredito davėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius – iki 1 000 litų – kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo 83,18 mln. iki 206,91 mln. litų, arba 2,5 karto.
Baigiantis šių metų pirmajam ketvirčiui uždelstų mažųjų vartojimo kreditų suma viršijo 100 mln. litų, tai net 96 proc. viso grąžintino mažųjų vartojimo kreditų likučio.
Vietoje post scriptum
Siūlydama pareikšti savo požiūrį į LB rekomendacijas ir inicijuojamus apribojimus bei pasidalyti mintimis apie beveik įpusėjusios vasaros tendencijas smulkiųjų kreditų rinkoje – kas skolinasi, po kiek skolinasi, kokiam tikslui vartotojai skolinasi vasarą, – balsas.lt redakcija pirmadienį kreipėsi į bent dešimtį įmonių, teikiančių smulkiuosius vartojimo kreditus bei į Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociaciją (LSVKA).
Pastarosios atstovai, paprašę pateikti klausimus raštu, per daugiau negu pusdienį nesurado laiko net informuoti, ar į juos atsakys. Panašiai pasielgė ir kelios nepriklausančios asociacijai bendrovės. Kitų darbuotojai, atsiliepę telefonu (dažniausiai vieninteliu, nurodytu interneto svetainėje ir skirtu klientams – red. past.), žadėjo informuoti vadovus, kurie esą patys paskambins į redakciją, treti aiškino, kad dabar vasara, ir galintys teikti informaciją atsakingi asmenys atostogauja. O gal išskubėjo ten, kur poilsiauja nemažai lietuvaičių – ten, kur suplūdo potencialūs klientai?
Ne paslaptis, kad kai kurių greituosius kreditus teikiančių bendrovių interneto svetainėse aptikome parengtas formas, kurias patogu užpildyti būsimiems skolininkams, tačiau net gerokai panaršę neaptikome nė vieno telefono.
Tačiau labiausiai pribloškė sparčiai besiplečiančia entuziastinga įmone besiskelbiančios bendrovės darbuotojos atsakymas žurnalistams, prašiusiems vadovo ar kito atsakingo asmens telefono numerio: „Dirbame ir negalime darbo metu kalbėti.“ Gal labai daug klientų užplūdo?
