Skolų valdymo ir registravimo internetinės platformos „Eskolos“ vadovė Erika Kimbartaitė-Zabarauskienė pastebėjo, kad skolininkų skaičius Lietuvoje išaugo.
„Šiuo metu turime rekordinį skolų užklausų skaičių. Šiais metais sudarėme 39 proc. daugiau sutarčių dėl skolos išieškojimo nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o perduotų išieškoti skolų sumos padidėjo 100 proc. Šie skaičiai rodo, kad auga tiek skolų skaičius, tiek vidutinės skolos dydis“, – pastebėjo įmonės vadovė.
Skolų augimą dar pernai užfiksavo ir Antstolių rūmai. Jų duomenimis, iš viso 2022 m. kreditoriai antstoliams pateikė 211,2 tūkst. prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai beveik 10 proc. daugiau, negu buvo pateikta 2021 m.
„Viena iš priežasčių, kodėl 2022 m. daugėjo naujų skolų, yra pasibaigusi pandemija. Karantino metu mokėjimai buvo atidedami, o pandemijai pasibaigus kreditoriai pradėjo aktyviau kreiptis į antstolius, reikalaudami savo lėšų.
Ypač išaugo poreikis išieškoti periodines išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus). Palyginti su 2021 m. duomenimis, tokių reikalavimų 2022 m. pateikta 15 proc. daugiau (iš viso – 2 275). Šios kategorijos reikalavimų didėjimas akivaizdžiai susijęs su infliacijos išaugintu vartotojų kainų indeksu. Nuo 2022 m. vasario 1 d. mokėtinos išlaikymo išmokos taikant indeksavimą turėjo būti didinamos 10,6 proc., o nuo 2023 m. vasario turi būti didinamos 21,7 proc. Padidėjimas reikšmingas. Todėl tais atvejais, kai išlaikymą mokantys asmenys nesutinka geranoriškai taikyti indeksavimo, vaikus auginančioms motinoms tenka kreiptis į teismus ir į antstolius“, – komentavo Antstolių rūmai.
Kas ir kam skolingi?
E. Kimbartaitė-Zabarauskienė pasakojo, kad į jos įmonę žmonės kreipiasi dėl įvairiausių skolų.
„Žmonės kreipiasi, kai nepavyksta atgauti paskolintų pinigų, negauna apmokėtų prekių ir paslaugų, neatlygina padarytos žalos, nemoka išlaikymo, darbdavys neišmoka darbo užmokesčio ar kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų.
Visais šiais atvejais pavyksta padėti klientams atgauti skolas, tačiau sėkmingas skolos išieškojimas priklauso ne tik nuo teisininkų atliekamų veiksmų, bet ir nuo turimų skolos dokumentų bei skolininko finansinės padėties. Todėl labai svarbu tinkamai įtvirtinti tarp šalių susiklosčiusius santykius, netoleruoti pradelstų terminų ir iš karto kreiptis dėl skolos išieškojimo iki kol skolininkas netapo nemokus“, – patarė įmonės vadovė.
Štai kaip Antstolių rūmai apibūdino lietuvio skolininko portretą.
„Daugiausia laiku negrąžintų skolų šių metų pradžioje Lietuvoje turėjo 35-44 m. žmonės. Vidutinė šios grupės skolininkų skolos suma buvo 1476 eurai.
Bendras skaičius fizinių asmenų, iš kurių buvo išieškomos skolos, 2022 m. pabaigoje, palyginti su 2021 m. pabaiga, sumažėjo 3 proc. (nuo 234253 iki 227218 asmenų). Skaičius fizinių asmenų, kurių atžvilgiu pradėti naujų skolų išieškojimai, 2022 m. pabaigoje, palyginti su 2021 m. pabaiga, padidėjo 5 proc. (nuo 91873 iki 97069 asmenų)“ – skaičiavo antstolių rūmai.
Lengvabūdiškai skolina savo pinigus?
E. Kimbartaitė-Zabarauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojai tikrai pasitiki vieni kitais ir laisvai skolina pinigus, nesukdami galvos, kaip tinkamai reikėtų įforminti paskolos faktą.
„Dažnai skola suteikiama net ne mokėjimo pavedimu, bet grynaisiais pinigais, nepasirašant paskolos raštelio, paskolos sutarties ar vekselio. Tokiais atvejais neįmanoma padėti atgauti skolos, nes nėra įrodymų apie paskolos suteikimo faktą.
Skolinant pinigus svarbu apsaugoti savo interesus skolos negrąžinimo atveju. Patartina pinigus visais atvejais skolinti mokėjimo pavedimu ir užfiksuoti šalių valią raštu, t. y. pasirašyti skolos raštelį, vekselį ar paskolos sutartį“, – komentavo specialistė.
Ji pateikė ir pavyzdį.
„Jei skolinate grynaisiais iki 3 tūkst. eurų sumos, užfiksuokite pinigų perdavimo-priėmimo faktą, pavyzdžiui, Aš, Petras Petraitis, gavau iš Jono Jonausko 500 eurų sumą, data, šalių parašai.
Jeigu paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų sumą ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, turite kreiptis pas notarą ir pinigų perdavimą tvirtinti notaro biure. Jei skolinate mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodykite tikslią mokėjimo paskirtį, t. y. kad skolinate pinigus pagal atitinkamą dokumentą iki tam tikros datos. Skolindami pinigus mokėjimo pavedimu mokėjimo paskirtyje nerašykite, kad tai yra pavedimas, dovana“, – atkreipė dėmesį E. Kimbartaitė-Zabarauskienė.
Planuoja lengvatas skolininkams
Portalas tv3.lt primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto galimybę mažinti išskaitas iš skolininkų atlyginimų.
Viena iš idėjų yra uždrausti išskaityti skolas iš darbo pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesio algos, išskyrus alimentus ar išskaitas už padarytą žalą sveikatai. Jeigu šiam pasiūlymui būtų pritarta, antstoliai negalėtų liesti 633 eurų ir mažesnės algos „į rankas“, nors vis dar galėtų išskaičiuoti iki 30 proc., jei būtų priteistas išlaikymas už vaiką ar reiktų mokėti už padarytą žalą sveikatai.
Iš pajamų, kurios viršija minimalią algą, bet nesiekia vidutinio šalies darbo užmokesčio, būtų galima išskaityti 20 proc. skoloms padengti. O iš pajamų, kurios viršija šalies vidutinį atlyginimą – 50 proc.
Šiuo metu tvarka Lietuvoje yra kur kas griežtesnė nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje bei daugelyje kitų Europos šalių.
Dabar Lietuvoje iš darbo pajamų iki minimalios algos galima išskaičiuoti 20 proc. skoloms dengti, o turint daugiau nei vieną bylą – net ir 30 proc. pajamų. Iš darbinių pajamų, viršijančių minimalią algą, dabar galima išskaičiuoti 50 proc.
„Pradėjus dirbti legaliai, iš minimalios mėnesio algos atskaitoma iki 30 proc. skolos. Todėl skolininkui lieka mažiau nei 15 eurų per dieną. Maža suma atbaido nuo legalaus darbo“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri planuoja lengvinti skolininkų gyvenimą, bet kartu taikyti griežtesnę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams.
Pirminis siūlymas buvo pristatytas Trišalei tarybai, tačiau kol kas dėl sprendimo dar diskutuojama.
