Kaunietis Edvinas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasakojo, kad bendrai turi skolų, kurių suma siekia apie 40 tūkst. eurų, o iš jų maždaug 15 tūkst. eurų sudaro baudos, kurioms jau yra suėjusi senatis.
„Tokių sumų grąžinti niekada nesugebėsiu. Žinau, kad tokiais atvejais žmogui galima bankrutuoti pačiam. Bet esu girdėjęs, kad turint baudų toks variantas negalimas.
Taip pat teismas lyg aiškinasi, ar žmogus negeria. Ar tai – tiesa? Ir ar bankrutuodamas prarasčiau savo namus?“ – teiravosi Edvinas.
Kas gali skelbti asmeninį bankrotą ir kiek tai kainuoja
Teisininkės, „Stipruszmogus.lt“ įkūrėjos Aušrinės Tilindės teigimu, asmenis bankrotas – tai galimybė grąžinti dalį skolų, o likusias nurašyti:
„Per 3 bankroto proceso metus žmogus išmoksta valdyti savo finansus, skaičiuoti išlaidas ir pavyzdingai skirti dalį savo pajamų kreditorių reikalavimams dengti, o ne atsiduoti į antstolių rankas.“
Bankrotas fiziniam asmeniui gali nieko nekainuoti, jei jis viską darys pats.
Jeigu žmogus viską patikės advokatams, tai kainuos gerokai daugiau nei 2 tūkst. eurų, kadangi vien 1,5 tūkst. eurų gali atsieiti pareiškimo parengimas, o 500 eurų – dalyvavimas posėdyje. „Stipruszmogus.lt“ paslaugos žmogui kainuoja nuo 1,2 tūkst. eurų.
A. Tilindė nurodė, kad skelbti asmeninį bankrotą gali žmogus, kuris atitinka šias sąlygas:
- nepajėgia grąžinti skolų, kurių bendra suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (2025 m. t. y. 25 950 eurų);
- skolų apmokėjimo terminas yra suėjęs, t. y. skolos yra priteistos ar išieškomos antstolio, bet nesumokėtos;
- žmogus turi būti sąžiningas, t. y. nebuvo sudaręs apgaulingų sutarčių, siekdamas paslėpti savo turtą nuo kreditorių; dėjo pastangas atsiskaitant su kreditoriais; neslėpdamas teismui pateikia visą informaciją apie savo turimas pajamas bei įsipareigojimus ir pan.
Asmeninio bankroto procesas – kur dingsta skolos?
Advokatė Kristina Raulinaitienė atkreipė dėmesį, kad asmeninis bankrotas nėra besąlyginis skolų nurašymas, bet galimybė skolininkams grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti nešta valstybės socialinei sistemai, o kreditoriams tai – galimybė atgauti bent dalį skolų.
„Stipruszmogus.lt“ įkūrėja nurodė, kad praėjus 3 metams bankrutuojančio asmens kreditoriai turi atsisakyti visų likusių neišmokėtų skolų – jos yra nurašomos ir paprasčiausiai dingsta.
Vis tik iki tol, bankroto proceso metu (t. y. 3 metus), bankrutuojantis asmuo turi tenkinti tik būtiniausius savo poreikius, o likusia pajamų dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus.
A. Tilindės teigimu, tai reiškia jokių kelionių, kino teatrų ar sušių, ko dažniausiai ir taip žmonės negalėjo sau leisti, nes antstoliai tam nepalikdavo galimybių.
Jos aiškinimu, bankroto byloje teismas patvirtina konkrečią mėnesinę būtinų išlaidų sumą, kurią žmogus gali pasilikti sau.
Visas kitas gaunamas lėšas (alga, pensija, dovanos ir kt.) asmuo 3 metus kas mėnesį turi pervesti į bankroto administratoriaus atidarytą sąskaitą, iš kurios vėliau yra atliekami pavedimai kreditoriams.
Anot teisininkės, asmeninis bankrotas yra galimybė neįstrigti su skolomis, o judėti į priekį, kadangi praėjus bankroto procesui žmogus vėl dirbs, stengsis tobulėti, uždirbti daugiau pajamų, taigi daugiau pirks, keliaus, investuos, kurs naujus verslus ir darbo vietas.
Asmeninio bankroto pasekmės – kas pasikeičia?
K. Raulinaitienė neslėpė, kad fizinio asmens bankrotas tikrai sukuria ir palieka tam tikrų reputacinių padarinių, tačiau žmogus pats sprendžia, ar toliau būti situacijoje be išeities, ar tiesiog bandyti vėl viską pradėti nuo pradžių be sunkių finansinių rūpesčių.
Advokatė pažymėjo, kad žmogui bankrutavus nėra draudžiama užsiimti individualia, ūkininko ar kita veikla, kurti verslą, naudotis valstybės teikiama pagalba verslui, kreiptis dėl paskolų, sudaryti sutartis dėl lizingo ir pan.
Tačiau bankrutavusio asmens istorijoje įrašas apie tai yra skelbiamas 10 metų, taigi kyla tam tikrų sunkumų gauti kreditą ar paskolą.
Bendrovės „Centrinis bankroto biuras“ atstovai dar pridūrė, kad fizinio asmens bankroto metu būna parduodamas visas turimas turtas, o už juos gautos lėšos paskirstomos kreditoriams.
Tačiau paminėjo, kad yra išimčių. Pvz., jeigu būsto paskola nėra žymiai didesnė, nei įkeisto turto vertė, su kreditoriaus sutikimu paskola gali būti palikta ir mokama bankroto metu, o jam pasibaigus bankui įkeistas turtas nebus parduodamas. Vis tik tokie atvejai nėra dažni.
K. Raulinaitienė antrino, kad asmeniui bankrutuojant gyvenamąjį būstą dažnai tenka parduoti, tačiau yra numatyta galimybė vienintelį būstą, kuris yra būtinas fizinio asmens poreikiams tenkinti, pasilikti, jei kiekvieną mėnesį kreditoriui mokama suma yra mažesnė negu šeimai kainuotų išsinuomoti kitą būstą.
Kas negali bankrutuoti ir kokios skolos nedingsta?
A. Tilindė pažymėjo, kad asmeninio bankroto negali skelbti tie, kurie yra nubausti (ir jų teistumas dar neišnykęs) pagal Baudžiamąjį kodeksą už kreditinį sukčiavimą, skolininko nesąžiningumą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą.
Ji pridūrė, kad teismas negali iškelti fizinio asmens bankroto bylos, jei paaiškėja, kad žmogus tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (pvz., skolos dėl azartinių lošimų, alkoholizmo).
Taigi, jei byloje būna nustatomas žmogaus priklausomybės faktas, būtina įrodyti, kad skolos atsirado ne dėl žalingų įpročių.
Be to, teismas bankroto bylą gali iškelti tik tokiam žmogui, kuris per pastaruosius 10 metų nebuvo bankrutavęs.
Teisininkė vardijo, kad po bankroto negali būti nurašomos šios skolos:
- nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas;
- vaiko išlaikymas (alimentai);
- baudos už administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas ar kitų įstatymų pažeidimus.
Didžiausios nurašytos skolos siekia milijonus
K. Raulinaitienė nurodė, kad per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje buvo 3510 fizinių asmenų bankroto procesų, iš kurių 590 vis dar yra vykdomi, o 134 buvo pradėti 2024 m.
„Vienas iš garsiausiai žiniasklaidoje nuskambėjusių asmeninio bankroto pavyzdžių yra žmogus, kurio pečius slėgė 6 mln. litų arba 1,7 mln. eurų skola.
Paprastai norinčių bankrutuoti asmenų skolos dabar būna apie 200 tūkst. eurų, kadangi dažniausiai žmonės dėl pasikeitusių aplinkybių (labai dažnai – dėl vieno šeimos nario mirties) nebegali išmokėti būsto kredito“, – dėstė advokatė.
„Stipruszmogus.lt“ įkūrėja skaičiavo, kad didžiausios skolos, kurias yra tekę sėkmingai nurašyti, viršijo 3 mln. eurų, kurie atsirado po verslo nesėkmių.
O „Centrinio bankroto biuro“ klientų didžiausia nurašyta skolų suma buvo 7 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
