Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc. atiduoti, pavyzdžiui, 1 kambario buto nuomai. Pasirodo, tai visiška tiesa. Vilnius galėtų atsidurti tarp tokių didžiųjų miestų kaip Tokijas ar Londonas.
„Ober–Haus“ skaičiavimais, vidutinė 1 kambario nuomos kaina Vilniuje per 5 metus, nuo 2011 iki 2016 m. išaugo nuo 201 iki 288 Eur, o atlyginimas „į rankas“ nuo 543 Eur iki 680 Eur. Tad atlyginimo dalis skiriama nuomai per šį laikotarpį išaugo nuo 37 iki 42 proc.. Tiesa, Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad pinigų likutis, atėmus nuomą, yra 50 Eur didesnis. Tad nuoma visgi gali būti įperkamesnė dabar.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad nuoma nėra privalomosios išlaidos, kurios būtų kiekvieno iš mūsų krepšelyje. Be to, pagal tokius rezultatus tampa akivaizdu, kad būstą nuomojasi tikrai ne žmogus, kuris gauna vidutinį atlyginimą, ar tuo labiau minimalų atlyginimą.
„Supraskime, kad jis negali sau leisti tokios prabangos gaudamos tokį atlyginimą, išleisti beveik pusę visos sumos nuomai. Tai jam Vilniuje pragyventi už tokią likusią sumą fiziškai labai sudėtinga. Žmogus, kuris bent jau gauna 1 tūkst. Eur ar daugiau, gali leisti sau tokią prabangą. Tas, kuris gauna vidutinį atlyginimą gali pas tėvus gyventi, gali būti studentas ir gyventi bendrabutyje, kur kainos visai kitokios.
Dinaminiu požiūriu, išlaidos nuomai, net jei jie ir gauna 1 tūkst. ar pan. eurų, vis tiek, matyt, atlyginimai augo lėčiau nei nuomos kaina per tą analizuojamą laikotarpį. Tai santykinai išlaidos nuomai padidėjo“, – sako ekonomistas.
Ko belieka imtis? Pasak G. Nausėdos, tiek kainos turėtų kristi žemyn, tiek atlyginimai kilti.
„Nuoma tikrai nebeturėtų augti per artimiausius 5 metus tokiu tempu, nes didėja pasiūla ir ji gali sukelti net krizę šitoje rinkoje, kuomet bus perprodukcija ir pasiūlos perteklius. Tai sustabdys nuomos kainų didėjimą, o atlyginimo tendencijos išliks tokios pat ar panašios dėl darbo jėgos deficito Vilniuje ir tai lems atlyginimų augimą toliau. Labai didelė tikimybė, kad šis santykis jau per ateinantį penkerių metų laikotarpį keisis nuomininko naudai“, – prognozuoja jis.
Skirtumai Lietuvos miestuose – apie 100 eurų
Vilnius, Lietuvos miestas, kuriame gyventojų skaičius tik auga, tad ir nekilnojamojo turto rinka čia aktyviausia. Būtent jis gali rikiuotis šalia kitų pasaulio miestų.
„Bussines Insider“ apskaičiavo, kad San Franciske norint išsinuomoti 1 kambario butą tenka 47 proc. vidutinės algos atiduoti nuomai. Londone – 45 proc. savo atlyginimo, Honkonge – 44 proc., Tokijuje – 42 proc., Romoje ir Singapūre – 40 proc., o, pavyzdžiui, Milane 30 proc. vidutinio atlyginimo dalies 1 kambario nuomai.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad visiškai nenormalu jog Vilnius atsiduria ne toli tokių miestų kaip San Franciskas ar Londonas. Tą lemia du dalykai – pajamų lygis ir nuomos kainos.
„Viena, bendras pajamų lygis yra mažas ir dėl to oficialus pajamų lygis mažas, nes Lietuvoje nemažas šešėlis ir darbo užmokestis sudaro mažą proc. BVP. Reiškia, kad pajamų šaltiniai Lietuvoje yra įvairesni: tai dividendai, individuali veikla. Tas rodiklis šiek tiek geresnis nei faktinis, bet jis yra aukštas. Iš dalies dėl to, kad mūsų pajamos yra mažos. Jei paimtume tokią valstybę kaip Moldova, jis dar aukštesnis.
Antra, tai cikliškas dalykas Vilniuje, kad nuomos paklausa išaugusi ir nuomos kainos kilo greičiau nei darbo užmokestis. Dabar jos šiek tiek stabilizavosi ir yra galimas pakritimas. Gal kritimų didelių nereikėtų tikėtis, tačiau nekylant nuomos kainoms, o kylant atlyginimams – santykis gerės“, – konstatuoja ekonomistas.
Visgi jo nuomone, didžiausias Lietuvos iššūkis – maži atlyginimai. Uždirbant minimalų atlyginimą Lietuvoje, atsiduri šalia skurdo ribos. Tad nors ir nuomos rinka skaidrės, stebuklo tikėtis nereikėtų, nes vienintelė viltis – gyventojų pajamų didinimas. „Negalime tikėtis, kad būsto nuoma ES sostinėje bus už 100 Eur“, – prideda jis.
O be to, Vilnių nuo kitų sostinių, pavyzdžiui, kaip Londonas skiria ir tai, kad čia žmonės gana aktyviai linkę išnuomoti savo turtą. Londone – gausu užsienio investuotojų, kurie nusiperka sau būstą, lankosi retai, tačiau jo neišnuomoja.
„Be abejo, būstas – vienas iš pagrindinių išlaidų namų ūkiams, ypač tiems, kurie patys neturi nuosavo būsto. Ir tas santykis kuo mažesnis, tuo realiai tas miestas tampa patrauklesnis atvykti užsieniečiams, nes jie gali daugiau pajamų susitaupyti ir skirti kitiems dalykams“, – išvadą pateikia ekonomistas.
Lyginant šių metų vasario mėn. nuomos kainas su praeitų metų vasariu, matyti, kad Vilniuje pasiūlos kaina už kvadratinį metrą augo 4 proc., Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 3 proc. Šiuo metu Vilniuje pasiūlos kaina už 1 kv. metrą 8,7 Eur, Kaune – 6,3 Eur, Klaipėdoje – 5,7 Eur.
Nekilnojamojo turto skelbimų portalas aruodas.lt taip pat pateikia naujausią statistiką, apie skirtingas butų nuomos pasiūlos kainas skirtinguose mikrorajonuose kovo pradžioje. Matyti, kad Vilniuje 1 ar 2 kambarių butai brangiausiai siūlomi Senamiestyje (390 ir 600 Eur) bei Naujamiestyje (280 ir 510 Eur).
Kaune brangiausi butai yra centre. 1 kambario buto nuoma – 300 Eur, o 2 kambarių – 360 Eur. Antras pagal brangumą mikrorajonas – Žaliakalnis.
Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje, brangiausia nuoma pagal skelbimus – Senamiestyje. 1 kambario – 160 Eur, o 2 kambarių – 380 Eur. Pigiausia – Žvejybos uoste.
