Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendra Baltijos šalių įmone „RB Rail“ prašo iš 2021–2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) skirti beveik 1,5 mlrd. eurų, praneša Susisiekimo ministerija.
Sprendimo laukiama šių metų pirmąjį pusmetį.
Nuo 2014 metų bendra ES parama „Rail Balticai“ siekia daugiau nei 950 mln. eurų, o kartu su nacionalinėmis lėšomis – apie 1,14 mlrd. eurų. 2020 metų liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo „Rail Balticai“ naujoje finansinėje perspektyvoje.
Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina neskelbiama.
Šiuo metu Lietuvoje intensyviai ruošiamasi nutiesti europinį geležinkelį nuo Kauno link Latvijos sienos.
Kaip teigiama pranešime, šioje atkarpoje jau baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, paskelbti rangos konkursai dėl beveik 29 km geležinkelio infrastruktūros Jonavos rajone, taip pat vyksta Panevėžio geležinkelio mazgo, šio ruožo regioninių stočių teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo konkursai.
ES finansavimo taip pat prašoma atkarpų Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos siena projektavimo bei žemės geležinkeliui paėmimo procedūroms, elektrifikavimo sistemai projektuoti ir pirkti.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną, Vilnių ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Balticos“ ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
