Kodėl tai vyksta, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Landsbergis yra partijos pirmininkas, tai natūralu, kad jam yra svarbu rodyti savo tam tikras ambicijas prezidento atžvilgiu“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Padarė spaudos pranešimą ir palinkėjo, ir pasakė, kad Gabrielius Landsbergis būtų daug geresnis prezidentas negu Gitanas Nausėda. Tai ko gero viskas tuo ir yra pasakyta“, – tikino Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Konflikto priežastis – ambicijos
Politiniai oponentai tikina, kad viso šio pradėto politinio karo priežastys – asmeninės ambicijos ir noras būti svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos dirigentu.
„Tai yra tam tikras ir nepatyrimo klausimas, jaunatviškumas toks ir nesuvokimas, kad užsienio reikalų ministerija neformuoja pagrindinių Lietuvos užsienio politikos krypčių, tą daro Lietuvos prezidentas, o įgyvendina su Vyriausybe“, – aiškino Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Vidinis užsienio politikos klausimų aiškinimasis tuoj pat tampa užsienio politikos dalimi“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Spėjama, kad juoda katė tarp prezidento G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio perbėgo dar per praėjusius prezidento rinkimus, kai Gitanas iš konservatorių nunešė galimybę turėti pačių deleguotą prezidentę.
„Aišku, mėgstama sakyti, kad viskas baigėsi, rezultatai aiškūs, paspaudžiame rankas ir mes nebe varžovai, bet realiai taip nebūna, nes turėkime omenyje, kad mūsų politikai vis labiau linkę į asmeniškumus ir vis mažiau į diplomatiją“, – tikino TV3 Žinių žurnalistė Eglė Šepetytė.
G. Landsbergio negalima kritikuoti?
Patys konservatoriai tikina, ęsa G. Landsbergis tapęs Lietuvos diplomatijos vadovu į konfliktą su prezidentu įsivėlė dėl įtakos ir ambicijų.
„Pradėjo erzinti patys konservatoriai prezidentą, kai praėjus nedaug laiko po rinkimų, kai Matas Maldeikis ėmė daryti žygius dėl Europos Vadovų Tarybos, kas turėtų joje atstovauti, ar prezidentas, ar premjerė. Tai naivu būtų tikėtis, kad tai yra vieno politiko toks išstojimas, aišku, kad jis turi užnugarį“, – teigė žurnalistė E. Šepetytė.
O viešai dažniausiai G. Nausėdą užsipuldavo ne G. Landsbergis, bet M. Maldeikis ir Žygimantas Pavilionis. Pastarasis vėliau viešai suabejojęs G. Landsbergio kompetencija baltarusiškų trašų skandale turėjo apleisti užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.
„Dabar mes tariamės, kai jau įvyksta konfliktai, kai kažkas užpuola, tai yra blogai, reikia tartis iš anksto. Tai gal vietoje to, kad mes peštumėmės, mes galime susitelkti?“, – retoriškai klausė Seimo užsienio reikalų komiteto narys Ž. Pavilionis.
Norintis likti paslaptyje konservatorių partijos narys laidai „Karštai su tv3.lt“ pasakojo esą visi drįstantys net ir partiniame lygmenyje suabejoti G. Landsbergio sprendimais tampa asmeniniais priešais.
„Ministras yra pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos pirmininkas ir jo rankose svertai yra ir visa Vyriausybė, ne tik šita ministerija“, – aiškino S. Skvernelis.
„Pasirenku nevertinti to ir nedalyvauti toje provokuojamoje diskusijoje. Ji yra... Na, viešumoje per žiniasklaidą aiškinantis dalykus ji yra Lietuvai dažnu atveju žalinga“, – tikino G. Landsbergis.
Konkretus tikslas – aukštesni postai
Kai kurie parlamentarai įtaria, kad G. Landsbergis visą šį karą prieš G. Nausėdą vykdo su konkrečiu tikslu – jis save mato daug aukštesniame politiniame lygyje.
„Landsbergis bet kokiu atveju nori europinio posto ir žino, kad be Nausėdos pritarimo tu kažko tai negausi toje vietoje. Tai bandymas gauti palaikymą iš Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos skiriant į tam tikras pozicijas. Tai natūralu, kad noras pateikti į tuos tarptautinius vandenis ir ten vadovauti“, – teigė R. Žemaitaitis.
Prezidentas irgi nepraleidžia nė menkiausios progos valdančiųjų ir G. Landsbergio kritikai, nes ruošia dirvą artėjantiems rinkimams, kuriuose konservatoriai visais būdais stengsis G. Nausėda pakeisti savuoju kandidatu.
„Tie konfliktai iš konservatorių pusės, kurie visą laiką yra ta provokuojanti šalis, jie neišvengiamai tęsis, nes jie užprogramuoti pačioje politinio santykio prigimtyje ir jie negali toleruoti kitos pasaulėžiūros prezidento poste“, – įsitikinusi A. Širinskienė.
G. Nausėda spėjo pasižymėti įdomia savybe – kalbėti tai, ką tuo metu nori girdėti tauta ir reikalui esant pakeisti nuomonę. Ne išimtis – užsienio politika. Vieną dieną G. Nausėda pareiškia, kad Europos Sąjunga nesikalba su tokiais vadovais kaip Aliaksandras Lukašenka, kurie yra nelegitimūs, o jau po savaitės pareiškia, kad reikia kalbėtis su A. Lukašenka dėl migrantų krizės.
„Nausėda žiūri savo interesų, savo politinių dividendų, nes kadencija įpusėjo“, – aiškino R. Žemaitatis.
Panašu, kad abiejų pusių laukia aršus metas, nes artėjant rinkimams bus imamasi visų prieš varžovą nukreiptų technologijų – svaidomasi dar griežtesniais epitetais, o pasitaikius menkiausiai progai bus kaišiojami pagaliai į vienas kito ratus.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
