„Turime kaimynų, kurie nedaro mūsų gyvenimo paprastesnio ir lengvesnio. Kartais atsako į kylančias grėsmes turime ieškoti drauge“, – po susitikimo su Sakartvelo vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Davidu Zalkalianiu teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad kylantys iššūkiai regione, Rusijos telkiamos pajėgos Ukrainos pasienyje turėtų kelti susirūpinimą ne tik Ukrainai ir Baltijos valstybėms, bet tuo pat metu ir Sakartvelui.
Pasak jo, pagrindinis atsakas yra dar kartą užtvirtinti, kad Sakartvelo kryptis išlieka provakarietiška, nukreipta į euroatlantinę integraciją.
„Įrodant tą ir veiksmais, ir konkrečių įsipareigojimų atnaujinimu, kad dvejojantys arba tie, kurių širdys išsigąsta Rusijos grėsmės, matytų nedvejojantį Sakartvelą savo kryptimi, pasirinkimais, kurie padaryti Sakartvelo žmonių kur kas anksčiau. Tą parodant savo darbais ir apsisprendimais“, – kalbėjo G. Landsbergis.
D. Zalkalianis teigė, kad padėtis prie Ukrainos sienos itin neramina Sakartvelą, kuris atidžiai stebi situaciją.
„Pirmasis ir buvo Sakartvelas, į kurį 2008-aisiais įsiveržė Rusijos pajėgos ir okupavo dalį šalies teritorijos. Gaila, bet šis procesas tęsiasi“, – kalbėjo Sakartvelo vicepremjeras.
„Vienas nejaukus istorinis pasikartojimas yra, kad 2008-aisiais ataka prieš Sakartvelą vyko Pekino olimpiados metu. Mes vėl grįžtame į Pekiną, šį kartą – žiemos olimpiadą. Tas sutapimas tikrai nejaukus, siejantis du skirtingus istorijos momentus“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie galimą Rusijos agresiją, ministras pažymėjo, kad Kremliaus tikslas savaime nėra okupacija.
„Rusijos tikslas yra strateginis pokytis regione. Reikalavimai, kurie išdėstyti, yra apie Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos pasirinktą ateities kryptį, kuri yra transatlantinė, kuri yra europinė ir būtent tai Rusija siekia pakeisti.
Nepaisant to, kad grasinama šiandien konkrečiai Ukrainai, bet, akivaizdu, kad Rusijos siekis apima ir Sakartvelą. Jie nori, kad šių valstybių žmonių anksčiau padarytas pasirinkimas būtų nepripaįstamas kaip validus. To mes negalime leisti, negalime leisti, kad tai atsitiktų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministrai susitinka Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.
Kremlius tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link, įskaitant Ukrainą bei Sakartvelą.
Sakartvelo siekis įstoti į NATO pykdo Maskvą, o įtampa tarp abiejų šalių pasiekė kulminaciją 2008 metų rugpjūtį, kai įvyko trumpas karas dėl Kremliaus palaikomų separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.
Po karo, kurį Sakartvelo kariuomenė pralaimėjo vos per penkias dienas, Maskva pripažino abi provincijas nepriklausomomis valstybėmis ir dislokavo ten tūkstančius karių.
