Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.
Palygina obuolius su obuoliais
„Verslios Lietuvos“ komunikacijos vadovė Rasa Bagdonienė teigia, kad vertindami skirtingas šalis, tyrėjai skaičius harmonizuojama: imama metinė infliacija, pašalinami metodologiniai skirtumai, nesigilinama į priežastis ir šalies vidinę ekonomiką.
„Duomenys vaizdo neiškreipia, nes lyginami obuoliai su obuoliais. Imamas tas pats produktų ir paslaugų krepšelis visose šalyse, imamas Niujorkas kaip indeksas ir nustatoma, kokia situacija kitose šalyse“, – pažymi ji.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas naujienų portalui tv3.lt pakomentuoja, kaip ši kategorija suskaidyta į dar smulkesnes subkategorijas. Pavyzdžiui, pagal pragyvenimo sąnaudų indeksą, t.y. tam tikrą produktų ir paslaugų krepšelį, jei Niujorke jis kainuotų 100, tai Vilniuje – 60.
„Ką tai reiškia? Kad iš esmės vartotojų krepšelis kainuoja santykinai mažiau nei kitų šalių didžiuosiuose miestuose. Lietuva net 9 vietoje, kas yra aukštai. Pagal 3 kambarių buto nuomą bei ofisų nuomą Lietuva abejose kategorijose užima 12 vietą. Kainų augimas – 17 vietoje, nes lyginant su kitomis šalimis jis nebuvo toks aukštas, kiek kitose vertintose šalyse.
Susidaro dvigubas įspūdis. Žiūrint tik nominaliai, neatsižvelgiant į gyventojų pajamas, kainų lygis yra žemesnis nei Vakarų Europoje, bet jei įtraukiame kitą komponentą – įperkamumą, situacija keičiasi. Iš žmogaus perspektyvos situacija atrodo vienaip, iš investuotojo – kitaip“, – sako jis.
Tiesa, prasčiausias rodiklis šioje kategorijoje tenka pagal išlaidas maistui – 46 vieta. Nes čia jau vertinama, kurią dalį vidutinio vartotojo krepšelio žmonės išleidžia maistui.
„Tai fenomenas tų šalių, kuriose pajamos nėra labai aukštos. Kuo pajamos žemesnės, tuo didesnę dalį gyventojų krepšelio skiriame būtinosioms prekės – maistui, būstui ir drabužiams. Pagal šį rodiklį taip ir yra, kad Lietuva skiria 23 proc., o tai pakankamai aukštas rodiklis lyginant su kitomis šalimis. Lietuvos gyventojai santykinai nemažai išleidžia maistui, bet tai normalu, nes jų pajamos mažesnės“, – teigia analitikas.
Pagal degalų kainą Lietuvai skirta 28 vieta, o pagal infliaciją – 30. Verta paminėti, kad bendras kainų kategorijos vertinimas nuo 2016 m. iki 2017 m. pasikeitė drastiškai. Iš 26 atsidūrėme 12–oje pozicijoje.
Investuotojui kol kas Lietuva pigesnė
V. Žukauskas apibendrintai vertina, kad lyginant Lietuvą su kitomis pasaulio šalimis, ypatingai aukštų pajamų ir aukšto produktyvumo šalimis, reikia konstatuoti – kainų lygis santykinai žemas. Visgi problema ta, kad pas mus ne tik žemos kainos, bet ir žemi atlyginimai.
„Dėl to jei žiūrėsime iš Lietuvoje gyvenančio žmogaus perspektyvos, tai nėra taip, kad jam įpirkti prekes lengva. Aišku nėra lengva, nes darbo užmokestis kartais mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV. Bet jei žiūrėsime į kainų lygį, koks yra Vokietijoje, JAV, kainos santykinai Lietuvoje žemesnės ir, jei įsivaizduotume žmogų ar įmonę, kuri svarsto ar investuoti Lietuvoje ar JAV, jų investicija tokio pat dydžio, tačiau už tą patį milijoną Lietuvoje jie gali nusipirkti daug daugiau nei JAV. Dėl to tokie indeksai ir žiūri į tą kainų lygį, kuris svarbus investuotojams. Išeina toks paradoksas, tarp žmonių ir investuotojų požiūrio“, – nurodo analitikas.
Investuotojas Lietuvoje galėtų ne tik daugiau nusipirkti, bet ir turėti mažesnes išlaidas, t.y., atlyginimai čia ne tokie aukšti kaip kitur.
„Jei investuotojas svarsto, už kokį atlyginimą galiu pasamdyti žmogų Lietuvoje, kad jis sutiktų ir būtų patenkintas dirbti, tai išeina apie 1000–1500 Eur į rankas. Žmogus galėtų pakankamai neblogai gyventi. Tuo tarpu jei jam reikėtų atitinkamai žmogų pasamdyti kitur – JAV, Prancūzija, Vokietija – tokios sumos nebeužtektų. Turėtų mokėti 2000–4000 Eur. Tai nuo to kainų lygio priklauso, kiek investuotojas gali įpirkti: tiek darbo jėgos, tiek kitų gamybos veiksnių. Kuo santykinai mažesnis kainų lygis šalyse, tuo jam patraukliau investuoti. Aišku yra ir kitų veiksnių, bet tai vienas iš jų“, – paaiškina V. Žukauskas.
Konkurencingi, nes pigūs?
Žiūrint į reitingą, gali kilti klausimas, ar Lietuvą į viršų tempia tik tai, kad kainos investuotojams čia nebaisios? V. Žukauskas atsako, kad Lietuva nemažai eksportuoja ir šalies produkcija konkurencinga, tačiau dažnai Lietuva matoma konkurencinga būtent dėl žemo pragyvenimo lygio, atlyginimų, kainų. Tai leidžia ir pačiai produkcijai būti konkurencingai.
Visgi situacija keičiasi.
„Po truputį Lietuva praranda šį konkurencijos būdą. Negalima ilgai būti konkurencingais tik dėl žemo atlygio, nes norima, kad jis augtų. Dėl to iš žemų kainų ir žemų algų reikia pereiti prie tokio konkurencingumo, kuris būtų pagrįstas technologijomis, investicijos ir produktyvumu. Mums reikia investuoti į technologijas, inovacijas“, – mano LLRI viceprezidentas.
Šiais metais prognozuoja, kad kainos augs itin sparčiai. Vis dėlto analitikas nemano, kad dėl to Lietuva labai smarkiai nukris reitinge kitais metais. Taip – kainų kategorijoje nebeatrodysime taip pat, tačiau bendrame vertinime tai gali ir neatsispindėti.
„Pagrindinė problema ne ta, kad šiemet indekse kritome per tris vietas. Tai nėra drastiškas kritimas. Anksčiau esame ir žemiau buvę tame pačiame indekse, čia tam tikras svyravimas. Matyčiau problemą tame, kad mes neaugame. Manau svarbu suprasti, kad jei iš tikrųjų norime, jog mūsų darbo užmokestis ir ekonomika augtų sparčiau, negalime būti toje pačioje vietoje. Jeigu norime kažkokių didelių šuolių pajamose ir pragyvenimo lygyje, konkurencingumas turi stipriai augti. Šie dalykai susiję.
Dėl to yra grėsmė, kad užsiliūliuojame ir galvojame, jog 30–ta vieta pasaulyje nėra blogai. Taip, nėra blogai, bet jei norime aukštesnės gyvenimo kokybės, turime netrypčioti vietoje, o kilti“, – konstatuoja V. Žukauskas.
Tikina, kad tik greitos ir efektyvios reformos išlaikys Lietuvą konkurencingą
Skelbiamame konkurencingumo indekse, Lietuva lenkia kaimyninę Latviją, kuri iš 37 pozicijos nukrito į 40, Lenkiją – iš 33 į 38, tačiau pralaimi Estijai, kuri pakilo iš 31 į 30 vietą.
„Versli Lietuva“ išplatintame pranešime spaudai paaiškina, kad konkurencingumo tyrime yra lyginami ne tik statistiniai duomenys, bet ir įmonių vadovų nuomonė, o valstybės vertinamos pagal keturis rodiklius: ekonomikos aktyvumas, vyriausybės ir verslo efektyvumas bei infrastruktūra. Iš šių rodiklių Lietuvoje per metus labiausiai į viršų šovė ekonomikos aktyvumo vertinimas (iš 45 į 42 vietą). Tam įtakos turėjo BVP augimas, nedarbo lygio mažėjimas, ilgalaikio nedarbo mažėjimas.
Didžiausias nuosmukį, lyginant su kitomis šalimis, patyrė vyriausybės efektyvumas: Lietuva yra 34 vietoje, kai 2016 m. buvo 24 pozicijoje. Tyrėjai vertino tokius faktorius, kaip viešieji finansai, mokestinė politika, institucinė sąranga, verslą reglamentuojantys įstatymai, visuomeninė sąranga. Tarp įvairių faktorių, rezultatus lėmė ribojančios, ilgos verslo pradžios procedūros, sudėtingas ir sunkinantis užsieniečių įdarbinimo reglamentavimas, vadovų apklausa nurodė, kad biurokratija, viešieji pirkimai, “šešėlinė” ekonomika yra tos sritys, kurias būtina tobulinti, siekiant išlaikyti ir didinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje.
Verslo efektyvumą žemyn į 33 poziciją ( 28 vieta 2016 m.) stumtelėjo ‘protų’ nutekėjimas, apskritai situacija darbo rinkoje, kurios konkurencingumas vertinamas tik 37 vieta (31 atitinkamai 2016 m.)
„IMD konkurencingumo tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos konkurencingumo žemėjimui įtakos turėjo faktoriai, kurie apibrėžia iš esmės verslo aplinką. Kadangi tyrimą sudaro duomenų vertinimas ir verslo vadovų apklausa, įdomu pažymėti, kad tyrimas atskleidė verslo vadovų pesimizmą dėl šešėlinės ekonomikos, viešųjų pirkimų, biurokratinių suvaržymų, valstybės valdomų įmonių problematikos. Iššūkiai yra žinomi, aktyviai diskutuoja verslo ir politikos lyderiai, yra rengiami Vyriausybės planai. Tačiau tyrimas parodo, kad turime greičiau eiti reformų keliu, jei siekiame likti konkurencinga šalimi pasaulio žemėlapyje“, – pranešime spaudai cituojamas Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo dpt. direktorius.
Kita kategorija – infrastruktūra – nukrito nežymiai, per vieną poziciją į 30 vietą. Šioje kategorijoje nagrinėjama technologinė, mokslinė infrastruktūra, sveikatos ir aplinkos apsaugos sistema, švietimas. Verslo vadovų apklausoje akcentuojama švietimo sistema, kuri neatitinka konkurencingos ekonomikos poreikių, atitinkamai vertinimas nustūmė į 22 poziciją iš 19 2016 m. Kiti iššūkiai taip pat žinomi: mažėjanti ir senėjanti visuomenė, verslo ir vyriausybės investicijos į tyrimus ir vystymą (Research and Devlopment) yra žemiau vidurkio, kaip ir patentų skaičius.
„Verslios Lietuvos“ teigimu, 2017 m. IMD tyrimas patvirtina, kad tik greitos ir efektyvios struktūrinės reformos gali sukurti konkurencingą Lietuvą pasaulyje.
Konkurencingiausia valstybė šiemet yra Honkongas, kur skatinamos inovacijos, yra stiprus finansų sektorius ir efektyvi infrastruktūra bei verslas. Šveicarija (2 vieta) ir Singapūras (3 vieta) aplenkė į ketvirtąją vietą smuktelėjusią JAV. Konkurencingiausių valstybių dešimtuke yra Nyderlandai (5 vieta), Airija (6) Danija (7 vieta), Liuksemburgas (8 vieta), Švedija (9 vieta) ir JAE (10 vieta).
„Išnagrinėjus visų geriausiai vertinamų valstybių atskirų rodiklių vertinimus, pastebėta, kad visose jose aukštas pozicijas užima verslo efektyvumas. Tai reiškia, kad šiose šalyse verslo inovatyvumas, pelningumas ir atsakingumas yra užtikrinamas, skatinant inovacijas ir išlaikant aukštus verslo valdymo standartus“, – rašo „Versli Lietuva“.
