„LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais. Dalis informacijos girdėta, kadangi buvo pristatyta dviem partijoms. Ir, natūralu, kad informacija frakcijos nariai pasidalina su žiniasklaida. Pagrindiniai tikslai yra skurdo mažinimas, mažiausias pajamas uždirbančių pajamų didinimas. Kalbant apie verslą tai inovatyvaus verslo skatinimas ir sąlygų sudarymas investicijų pritraukimui, kuriant gerai apmokamas darbo vietas. Be to buvo žadama ir taip bus, kad 2018 m. nebus įvedami jokie nauji mokesčiai. Siekiama pasiekti tikslingo apmokestinimo. Kad visi elgtųsi pagal tas pačias taisykles. Jei pavyks įgyvendinti šiuos tikslus nuo 2018 m., šiuo metu mokesčių našta viršija ES vidurkį, o įgyvendinus siūlymus liktų 32,2 proc. ir tai būtų jau mažiau nei ES vidurkis“, - sako S. Skvernelis.
Prideda S. Skvernelis, kad įgyvendinant šitas priemones, tai palies tuos, kurie uždirba minimalias pajamas – apie 25 proc. dirbančiųjų. Pasak jo, tai pasijaus įspūdingai dideliam lietuvių skaičiui.
Premjeras Saulius Skvernelis pamini, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų.
„Kitais metais pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui Lietuvoje planuojama papildoma 483 mln. eurų injekcija, o bendra šiam tikslui skirta suma viršys 4 mlrd. eurų. Tokių sumų nei viena Vyriausybė papildomai tokioms reikmėms neskyrė“, - penktadienį pristatydamas Vyriausybės siūlomas mokestines permainas, spaudos konferencijoje kalbėjo S.Skvernelis.
Anot jo, 252 mln. eurų papildomų lėšų numatoma pensijoms, 193 mln. eurų – vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms, 38 mln. eurų – kitai paramai.
V. Šapoka teigia, kad sistemą buvo siekiama supaprastinti, padaryti labiau patrauklią.
Siekia mažinti naštą mažiausiai uždirbantiems
Teigiama, kad dabar NPD ir PNPD didinimu negali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji. Dėl to mokesčių reformos gairėse, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kuris šiuo metu siekia 310 eurų, turėtų būti sulygintas su minimalia mėnesio alga ir siekti 380 eurų. Išeina taip, kad gaunantys MMA nemokės gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Teigiama, kad ateityje didėjant MMA, didėtų ir NPD.
Taip pat siūloma pereiti prie tikslinių vaiko išmokų, įvesti 100 eurų neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems ir nustatyti darbdavio socialinio draudimo įmokoms MMA dydžio „grindis“. Manoma, kad tai mažins šešėlį ir suteiks didesnes socialines garantijas žmogui.
„Pritrauks žmones į socialinę sistemą“, - mano V. Šapoka.
V. Šapoka teigia, kad finansavimas pagrįstas ekonomikos augimu, paskatomis išlįsti iš šešėlio, neišlaidaujama ten, kur nereikia – dėl to biudžete papildomų išlaidų neturėtų būti.
Didins išmokas vaikams ir pensijas
Dabar taikomas papildomas NPD už vaikus, o 1-2 vaikus turinčioms šeimoms išmoka vaikui mokama tik įvertinus šeimos pajamas. Siūloma atsisakyti papildomo NPD, kad parama vaikams nepriklausytų nuo pajamų lygio.
Taip už pirmą ir antrą vaiką iki 18 metų būtų mokama po 30 Eur, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 Eur.
„Tai duoda rezultatą, ko ankstesnės Vyriausybės nepasiekė. Šeima auginanti du vaikus per metus papildomai gaus 936 Eur. Mažinant pajamų nelygybę bus skiriama rekordinė suma, beveik siekianti pusė milijardo eurų. Tai tikrai didelis postūmis”, - sako V. Šapoka.
Pristatant planą išskirta, kad socialinės rizikos šeimoms paramą galima būtų teikti ne pinigais, o maisto produktais, paslaugomis, talonais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad tokių šeimų lėšomis galėtų rūpintis socialiniai darbuotojai.
Šalpos išmokos nuo 12 iki 36 Eur vidutiniškai bus didinamos. Jų gavėjų skaičius - 43 tūkst. Pasak Premjero ir finansų ministro šalpos išmokos dešimtmečiais buvo užmirštos.
Taip pat numatoma 980 tūkst. gavėjų padidinti socialinio draudimo pensijas vidutiniškai 20 Eur.
Keičiamas verslo apmokestinimas
Siūloma nebeskirstyti veiklos rūšių pagal 5 ar 15 proc. apmokestinimą – nebebus skirstomos profesijos į laisvas ir nelaisvas profesijas. Norima, kad mokesčio dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno.
Nurodoma, kad 5 proc. tarifas šiuo metu taikomas net ir ypač didelį pelną uždirbantiems asmenims. Įvedus siūlymus – 30 proc. gyventojų mokestis sumažės, apie 64 proc. gyventojų nesikeis.
Norima naikinti verslo liudijimų „grindis“ – minimalų verslo liudijimo dydį. Tiesa, savivaldybės galės mažinti mokesčio dydė.
„Norime suteikti visišką savarankiškumą savivaldybėms“, - sako V. Šapoka, manydamas, kad savivaldybės galės taip paskatinti verslumą ir nustatyti, kad ir 1 Eur verslo liudijimo mokestį.
Šešėliui mažinti siūlo peržiūrėti veiklos rūšių sąrašą, t.y. atsisakyti statybos ir autoremonto verslo liudijimų.
Inovacijų ir investicijų skatinimui numatyta taikyti 5 proc. pelno mokestį išradimų komercializavimui, 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.
„Kad atsilieptume į užsienio investuotojų poreikius, siūlome įvesti 120 VDU „Sodros“ lubas“, - sako V. Šapoka.
Savarankiškai dirbančiųjų „Sodros“ įmokų suvienodinimas
Nustatyti, kad „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų. Suvienodinti įmokų „lubas“ – 28 VDU per metus. O taip pat naikinti įmokų „grindis“ savarankiškai dirbantiems – įmokos mokamos nuo uždirbtų pajamų.
Naikins lengvatas
Nori žemės ūkio sektorių suvienodinti su kitais – atsisakyti išskirtinių pelno ir GPM lengvatų. Taip pat finansų ministras vardija, kad nepagrįstai išskirtinės sąlygos suteikiamos ir šiomis lengvatomis, kurių derėtų atsisakyti: akcizų lengvatos akmens angliai, koksui ir lignitui, pelno mokesčio lengvatą socialinėms įmonėms, pelno mokesčio lengvatas lėšoms, surinktoms už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas, PVM mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms (siekia 9 proc., o standartinis 21 proc.), nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas už NT, naudojamą sveikatos priežiūros ar laidojimo paslaugoms.
Siūlomą taip pat padidinti akcizą žymėtam dyzelinui, kitaip tariant susiaurinti lengvatą ir nustatyti, kad žemės ūkyje naudojamiems degalams kaina keisis apie 4 ct. – didinti akcizą nuo 21 Eur iki 56 Eur 1000 litrų.
Taip pat plane numatyta didinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams nuo 330,17 iki 347 eurų tūkstančiui litrų. Įtaka kainai siektų 2 ct/l.
„Principas išlaikomas paprastas, visi siūlymai, kurie susiję su finansų poreikiu bus svarstomi. Siūlant lengvatą, išeitį mes laukiame konstruktyvių nuomonių iš kur bus paimta papildomai pinigų – iš biudžeto geresnio surinkimo ar konsolidavimo priemonių yra netinkama priežastis“, - sakė S. Skvernelis.
Ūkio ministras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius pats asmeniškai abejoja, ar reikia naikinti lengvatą viešbučiams.
Progresinis tarifas NT
V. Šapoka vardijo, kad brangų nekilnojamąjį turtą reikia apmokestinti progresyviai. Iki 220 tūkst. eurų vertės tarifas būtų nulinis ir didėtų iki 2 proc.
0 proc. – iki 220 tūkst. Eur
0,5 proc. – 220-300 tūkst. Eur
1 proc. – 300-500 tūkst. Eur
2 proc. – nuo 500 tūkst. Eur
