Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv. (bruto) siekė 783,3, o Latvijoje praeitais metais vidutinis atlyginimas (bruto) – 858,9 eurų. Latvijos finansų ministerija paskelbė, kad 2020 m. šis skaičius pasikeis iki 1049 eurų.
Kiek lenksime Latviją ir ar tai nereiškia, kad tuo pačiu ir prekės kainuos pas mus daugiau nei Latvijoje?
Svarbiau atlyginimas „į rankas“, bet lenksime ir juo
Lietuvos ekonomistai įvertino, kad tiek Latvijos, tiek Lietuvos planai pasiekti vidutinį virš 1 tūkst. bruto eurų atlyginimą per mėnesį. Tačiau tokio dydžio neto atlyginimas neįmanomas abiems šalims.
Beje, Latviją pavyti įmanoma jau ir šiemet.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiais metais galėtume su latviais susilyginti pagal vidutinį darbo užmokestį. O kadangi augsime sparčiau, tai turėtume ir aplenkti.
„Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis praktiškai visada buvo didesnis nei Latvijoje ir tik 2007 m. latviai mus aplenkė. Pokriziniu laikotarpiu Lietuvoje praktiškai visai neaugo uždarbis, užsižaidėme diržų veržimosi stadijoje ir Latvija pabėgo į priekį. Bet pagal BVP vienam gyventojui, produktyvumą, investicijas, Lietuvos rodikliai geresni ir dėl to nematau priežasčių, kodėl latviai turėtų daugiau į priekį judėti. Tai tik laiko klausimas, kada atlyginimai vėl taps didesni negu Latvijoje.
Mano paskaičiavimu mes turėtume turėti apie 10 proc. didesnį atlyginimą į rankas nei Latvija. Bet tai negelbsti labai, nes nuo Estijos turėsime apie 30 proc. atsilikimą“, – sako ekonomistas.
Dabar Estijos ir Lietuvos vidutinį neto atlyginimą skiria maždaug 50 proc., tad neabejotinai Estija bus vienintelė Baltijos šalis, kurioje 2020 m. atlyginimas viršys 1 tūkst. eurų. Ž. Mauricas teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į MMA, nes tik taip įmanoma stabdyti emigraciją.
„Pas mus ganėtinai ženkliai reikėtų mažinti darbo apmokestinimą ir permesti mokesčius į kitas sritis tam, kad į rankas būtų kažkas panašaus kaip Estijoje. Mano paskaičiavimais, bent 2022 metais būtų galima tą tūkst. eurų pasiekti ir sumažintume atsilikimą. O jei nieko nedarysime, tada mano skaičiavimu 2022 m. bus tik 830 eurų į rankas vidutinis atlyginimas.
Mūsų tikslas turėtų būti tūkst. eurų vidutinis, o MMA 500 eurų į rankas, tada žmonės pagalvotų, ar verta emigruoti. Tai įmanoma, deja, tik 2022 metais pasiekti“, – komentuoja Ž. Mauricas.
„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas prognozuoja, kad šiais metais aplenkus Lenkiją vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje bus 660 eurų. Tokį augimą skatina darbo jėgos trūkumas ir įmonių konkurencija. Atlyginimų augimą paskatins ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio pakėlimas nuo 210 iki 300 eurų.
„Jei šiemet aplenksime, tai nedideliu skirtumu – 5 ar 10 eurų. Sugebant išlaikyti tą augimą šiek tiek spartesnį, tas atotrūkis šiek tiek padidės, bet tendencija labai panaši, kad atlyginimų augimas yra visose Baltijos šalyse labai spartus.
Jei mūsų vidaus rinka toliau atsistatinės ir nebus kažkokių didelių sukrėtimų, nes pasikeitus makroekonominėms sąlygoms, pradėtų strigti mūsų įmonių pardavimai ir, kai kalbame apie konkuravimą užsienio rinkose, parduodame užsienio rinkose gerokai daugiau nei šalies viduje. Tai čia pagrindinis nežinomasis, jei užsienio rinkos atrodys gerai, jei nebus krizių ir tuo pačių jei mūsų įmonės toliau investuos į didesnį našumą, tendencijos nekis“, – tikina ekonomistas.
Be to, mūsų atlyginimai į rankas atrodys didesni nei Latvijos ir dėl apmokestinimo sistemos. Mat pas mus bendra darbo jėgos mokestinė našta yra apie 40 proc., tuo tarpu Latvijoje – apie 45 proc.
Kainos sparčiau augs Lietuvoje, tačiau daugiau nei latviai nemokėsime
Kai auga atlyginimai, auga ir kainos. Šiuo metu Latvijoje bendras kainų lygis yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau taip sparčiai augant atlyginimams galime kaimynus pasivyti ir nenorimu aspektu.
R. Grajausko teigimu, Latvijoje aukštesnes kainas lėmė tai, kad ilgą laiką ten atlyginimai buvo didesni. Dabar Latvija riboja galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Rusijos piliečiams, o šie buvo linkę daug išleisti. Dėl šios priežasties Latvijoje kainų augimas prislops, o Lietuvoje dėl spartaus atlyginimo kilimo – didės.
„Jei atlyginimai augs lėčiau negu Lietuvoje, tai tikėtina, kad tas kainų augimas Lietuvoje irgi bus spartesnis nei Latvijoje ir tada per keletą metų pagal kainas turėtume prisivyti Latviją“, – svarsto ekonomistas.
Visgi Ž. Mauricas linkęs manyti kitaip. Taip, kainos Lietuvoje augs, bet augs ir Latvijoje tad turėtume atsidurti visai neblogoje padėtyje – uždirbti daugiau, bet mokėti mažiau nei kaimynai.
„Lietuvos yra didesnė ekonomika, turime kaimynę Lenkiją, tam tikrą konkurenciją, turime geriau išvystytą logistikos ir transporto grandinę, į Lietuvą daug naujų mažmeninės prekybos tinklų žaidėjų atėjo, pradedant Ikea, H&M. Investicijos į IT įmones ateina daugiau į Lietuvą nei į Latviją, statybos pas mus aktyvesnės, pagal komercinį turtą Vilnius aplenkė Rygą. Esame šiek tiek arčiau Vakarų Europos, retransportuojamos prekės iš pradžių į Lietuvą atvažiuoja, vėliau į Latviją. Ir mentalitetas yra, kad lietuviai labai mėgsta iki paskutinio cento nusiderėti, latvių požiūris kitoks.
Tai tas statusas, kurį turėjome, kad pas mus kainos šiek tiek mažesnės negu Latvijoje – turėtų ir išlikti o atlyginimai didesni. Tai turėtų būti mūsų tikslas, kuris realiai pasiekiamas. Gal tik pokriziniu laikotarpiu buvome latvius į priekį praleidę“, – savo versiją pateikia ekonomistas Ž. Mauricas.
