Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje. Mažiau kaip 500 eurų MMA gaunama dešimtyje šalių: Bulgarija (235 eurai), Rumunija (275 eurai), Latvija ir Lietuva (380 eurų), Čekija (407 eurai), Vengrija (412 eurų), Kroatija (433 eurai), Slovakija (435 eurai), Lenkija (453 eurai) ir Estija (470 eurų).
Tarp 500 ir 1 tūkst. eurų patenka Portugalija (650 eurų), Graikija (684 eurai), Malta (736 eurai), Slovėnija (805 eurai) ir Ispanija (826 eurai).
Virš 1 tūkst. MMA galima gauti Didžiojoje Britanijoje (1,397 tūkst. eurų), Prancūzijoje (1,480 tūkst. eurų), Vokietijoje (1,498 tūkst. eurų), Belgijoje (1,532 tūkst. eurų), Nyderlanduose (1,552 tūkst. eurų), Airijoje (1,563 tūkst. eurų) ir Liuksemburge (1,999 tūkst. eurų).
Palyginimui Eurostatas pateikė, kad federalinis MMA Jungtinėse Valstijose per mėnesį siekia 1,192 tūkst. eurų.
Kad skirtumai tarp šalių matytųsi tiksliau, yra nustatomas perkamosios galios standartas. Tai yra MMA išreiškiama pagal perkamąją galią (raudonai diagramoje). Taip skirtumai pagal MMA tarp šalių sumažėja nuo 9 iki 3 kartų.
MMA taip pat galima lyginti pagal proc. nuo mėnesio pajamų medianos dydžio. Pagal tai, didžiausias MMA palyginus su vidutinėmis pajamomis yra Portugalijoje – 64 proc., mažiausias Čekijoje – 39 proc., o Lietuvoje – 52 proc. Ekonomistai teigia, kad geriausia kai šis rodiklis yra apie 50 proc.
Gitanas Nausėda: MMA galima didinti iki 450 eurų
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad MMA gali būti vertinamas pagal skirtingus aspektus. Pavyzdžiui, pirmiausia gali kilti klausimas ar MMA šalyje yra svarbus, t.y., ar apsprendžia nemažos dalies dirbančiųjų gyvenimo lygį. Lietuvoje – taip, netrunka atsakyti ekonomistas. Mat pagal statistiką, kas penktas dirbantis žmogus Lietuvoje gauna MMA, skirtingai nuo Vakarų Europos valstybių, kur MMA gauna 3–4 proc. gyventojų ir jos reguliavimas nėra principinis bei labai reikšmingas.
Antras aspektas, kurį įvertina ekonomistas, ar pagal MMA mes stovime ženkliai kitoje vietoje nei pagal vidutinį darbo užmokestį. Atsakymas – ne, nes ir pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU) mes taip pat rikiuojamės visai prieš pat galą. Būtent šis rodiklis ir leidžia daryti ekonomistui prielaidas, kad galima didinti MMA.
„Ar ir Lietuvoje reikėtų didinti MMA? Manyčiau, kad visgi MMA būtina didinti nes, tai savotiškos grindys visai atlyginimų hierarchijai ir šioje vietoje valstybė net galėtų stumtelti privatų sektorių atlyginimų didinimo prasme. Nes mes žinome, kad dažnai MMA piktnaudžiaujama mokant šešėlinius atlyginimus. Realiai atlyginimai mokami didesni, tačiau rodoma MMA. Tai lemia ir biudžeto pajamų netektis.
Dar vienas klausimas, ar MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis turėtų neviršyti tam tikrų protingų ribų. Yra laikoma, kad tas santykis turėtų smarkiai neviršyti 50 proc. Tačiau čia yra viena išlyga, kuri specifinė Lietuvai. Vis dar kalbame apie tai, kad VDU Lietuvoje toli gražu neatspindi realios pajamų situacijos, kadangi atlyginimai vokeliuose sudaro gerokai didesnę dalį nei daugelyje kitų ES šalių. Todėl, matyt, realiai VDU yra kur kas didesnis nei tie 780 Eur ant popieriaus, kurie skelbiami Statistikos departamento. Ir tai reiškia, kad erdvės didinti MMA nepažeidžiant to 50 proc. normatyvo iš esmės tikrai yra, tai realiai sakyčiau, bent jau kukliausiomis ambicijomis, MMA reikėtų didinti tiek, kiek didėja VDU. Bet, mano asmenine nuomone, netgi sparčiau nei auga VDU tai būtų galima daryti“, – sako G. Nausėda.
Tad pasak ekonomisto, visiškai realu, kad 2018 m. MMA didėtų iki 430–450 eurų. Tai būtų tikras postūmis link Vakarų Europos standartų priartėjimo.
Nerijus Mačiulis: MMA augimą reikia susieti su vidutinio atlyginimo augimu
Tokio drastiško didėjimo nelinkėtų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, pažiūrėjus į Lietuvos MMA perkamąją galią, tai Lietuvoje nuperkama daugiau nei Latvijoje ir panašiai kiek Estijos, nes kainų lygis Latvijoje ir Estijoje didesnis, ypač brangesnės paslaugos. Tačiau yra ir svarbesnių rodiklių nei šis.
„Dar svarbiau pasižiūrėti į valstybės galimybes ir šiuo atveju galimybes didinti MMA geriausiai atspindi VDU. Negalime MMA didinti ignoruodami tai, kaip keičiasi vidutinė alga. Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad MMA viršijus 50 proc. vidutinį darbo užmokestį, jau atsiranda neigiami šalutiniai efektai: lėčiau augantis užimtumas, sunkiau įsidarbina žemesnės kvalifikacijos darbuotojai.
Tai Lietuva pagal MMA ir VDU santykį yra penketuke ES. Tai žiūrint į šį rodiklį nėra ko stengtis ir nėra ko nerimauti.
Žiūrint į ateitį nereikėtų šio sprendimo palikti politikams ir emocijoms, o reikėtų priimti sprendimą indeksuoti MMA., t.y., nustatyti, kad jis kiekvienų metų pradžioje būtų prilyginamas praeitų metų VDU pusei. Tada visiems aišku būtų, nebūtų kažkokių dirbtinių iškraipymų priklausančių nuo politinių ciklų, įmonėms būtų lengviau finansus planuoti, patys gyventojai ir galėtų matyti kaip keičiasi jų atlyginimas didėjant VDU šalyje“, – įsitikinęs ekonomistas.
MMA didinimas nėra šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonė, yra kitų, sėkmingesnių, pabrėžė ekonomistas.
„Tiek VMI, tiek „Sodros“ veikla identifikuojant įmones, kurios moka didesnei daliai darbuotojų tik MMA, jų patikrinimas, jų įspėjimas leido tose įmonėse padidinti VDU 20 proc. Tai buvo labai sėkminga akcija ir nereikia eksperimentuoti su MMA, kuris turi priklausyti nuo fundamentalių veiksnių, nuo šalies ekonominio išsivystymo, nuo produktyvumo lygio, nuo VDU augimo“, – sako N. Mačiulis.
Taigi apibendrinus ekonomisto mintis, jei būtų MMA susieta su vidutinio užmokesčio augimu ir išsipildytų prognozė, jog šiais metais atlyginimai augtų apie 6 proc., tai nuo 2018 m. tiek galėtų padidėti ir MMA. Vadinasi, MMA galėtų augti iki 402,8 eurų.
Žilvinas Šilėnas: negalima MMA kelti iš vis
O štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas MMA dydį vertina pagal vidutinį darbo užmokestį. Pagal šį rodiklį esame ES priekyje.
„Lyginti nominalius MMA eurais yra nelogiška, nes MMA reikia lyginti su vidutiniu atlyginimu. Tik palyginus su VDU žinosime, kiek tas atlyginiams iškeltas į viršų ir, kiek nuleistas. Dar kitaip tariant MMA lyginimas su vidutiniu rodo politinę valią. Kuo tas santykis didesnis, kuo MMA didesnis palyginant su VDU, tuo parodoma, kad politiškai MMA užkeltas į viršų. Pagal ekonomines Lietuvos galimybes tai mūsų šitas MMA yra ir taip labai aukštas“, – sako Ž. Šilėnas.
Ekonomistas patikina, kad Lietuvos regionuose dėl didelio minimalaus atlyginimo jau susidarė absurdiška situacija: MMA pasiekia tų regionų atlyginimų vidurkius.
„Siūlyčiau 380 eurų nebekelti, jau pakankamai su MMA prisižaista per pastaruosius keletą metų. Net jei 6 proc. VDU kyla šiais metais, vis tiek siūlyčiau palikti tokią pat“, – įsitikinęs LLRI prezidentas.
Minimalūs atlyginimai, palyginti su 2008 metais, sumažėjo tik Graikijoje. Visose kitose ES narėse, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus atlyginimas, atlyginimas augo.
