Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.
Kaip portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė darbo inspekcija (VDI), darbo užmokestį pakeisti darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
Jeigu, esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, dėl objektyvių priežasčių yra mažinamos darbdavio veiklos apimtys, darbdavys turi teisę siūlyti darbuotojui arba darbo sutarties šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl darbuotojo darbo laiko normos mažinimo.
Pavyzdžiui, numatyti, kad visą darbo laiko normą dirbantis darbuotojas tam tikrą laikotarpį dirbs ne po 8 valandas, o po 4 valandas per dieną (pamainą), arba atitinkamai mažinti darbo dienų per savaitę skaičių.
Tokiu atveju mažėjant faktiškai darbuotojo dirbtam laikui, proporcingai mažėtų ir darbuotojui išmokamas darbo užmokestis.
VDI pažymi, kad darbdavys dėl paminėtų darbo sąlygų keitimo negali nuspręsti vienašališkai, tai gali būti daroma tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu arba šalims sutarus.
Inspekcija taip pat paaiškino, kad darbo įstatymai nereglamentuoja atskiro darbo sutarties nutraukimo pagrindo dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos.
Darbdavys su darbuotoju turi teisę nutraukti darbo santykius tik vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintais darbo sutarties nutraukimo pagrindais ir tvarka.
Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita).
Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.
Esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir dėl to neigiamai pasikeitus ekonominei ir finansinei situacijai, darbdavys gali priimti sprendimą dėl darbo organizavimo keitimo ir pan.
Tokie pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, pavyzdžiui, kai darbdavys visiškai ar iš dalies stabdo veiklą, gali būti laikomos teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį su tam tikrais darbuotojais, jeigu tai lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą, kaip tai numatyta Darbo kodekse (57 str. 1 d.1 p.).
Apie sunkią padėtį Lietuvoje jau prakalbo kelionių, laisvalaikio ir pramogų verslo įmonės, kurių veiklą itin apsunkino dėl koronaviruso paskelbta ekstremali padėtis ir gyventojams įvesti ribojimai. Neatmetama, kad dalis įmonių turės mažinti atlyginimus arba atleisti dalį darbuotojų.
