Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia galimas alternatyvas.
Nuotolinis darbas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.
Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat – darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Kitas atvejais darbdavys neprivalo tenkinti darbuotojo prašymo, bet gali tenkinti ir netgi pats siūlyti nuotolinį darbą.
Kasmetinės atostogos
Atostogų metu darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis, tad jei jei įmanoma sutarti su darbdaviu, galima paprašyti jų.
Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos pagal eilę. Ji sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka): 1) nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų; 2) darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų; 3) darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų ir kt.
Be kita ko, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.
Laikinas nedarbingumas arba „biuletenis“
Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, visose Lietuvos švietimo įstaigose nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
Tokiu laikotarpiu darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ne ilgiau nei 14-ai kalendorinių dienų. Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Pvz., jeigu uždirbate vidutinį Lietuvos atlyginimą, t.y. 1358 eurų ant popieriaus arba 866 į rankas, už laikotarpį nuo kovo 16 d. iki 27 d., kaip rodo „Sodros“ skaičiuoklė, jums būtų išmokėta 355 eurų ligos išmoka (ant popieriaus tai yra 424 eurai).
Ligos išmokos skaičiuoklę rasite čia.
Paskelbus infekcijų plitimą ribojantį režimą nedarbingumo pažymėjimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui, t.y. vienam iš jų, išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai.
Dabar galiojantys teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju išmoka būtų mokama ilgiau nei 14 dienų. Jei karantinas tęsis ilgiau, tėvams teks ieškoti kitų išeičių.
Jei darbuotojas suserga pats, jam taip pat priklauso ligos išmoka. Tokiu atveju 62,06 – 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys. 62,06 proc. dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Šiuo metu minimali ligos išmoka už mėnesį yra 152,05 euro, o už darbo dieną 7,21 euro. Maksimali išmoka – 1621,38 euro už mėnesį arba 76,84 euro už dieną.
Darbdavio prastova
Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei darbdavys, įvertindamas situaciją kaip ekstremalią, pats nuspręstų stabdyti įmonės veiklą ir darbuotojams nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tuomet galiotų Darbo kodekso nuostatos dėl prastovos.
Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio.
Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe).
Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).
Beje, dėl mokesčių reformos 2019 m. išmokos dydžiai už prastovą nepasikeitė, nors kitų išmokų procentinė išraiška sumažėjo, nes visi atlyginimai ant popieriaus buvo padauginti iš 1,289. Paprastai tariant, kadangi procentinė išmokos išraiška nepakito, o bazė, nuo kurios ji skaičiuojama padidėjo, darbuotojui tai yra naudingiau.
Nemokamos atostogos
Per jas darbuotojas negauna algos, tačiau išlaiko darbo vietą.
Pagal Darbo kodeksą, iki 10 darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia: darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų; darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Dalinio darbo išmoka
Vyriausybė jau pritarė, o netrukus ir Seime skubos tvarka turėtų būti priimti teisės aktai, kurie numatys dalinio darbo išmokas kai susidaro ekstremali situacija (tokia, kokia paskelbta dabar).
Kai įstatymai bus priimti ir įsigalios (numatoma nuo balandžio 1 d.), dėl dalinio darbo išmokos skyrimo darbuotojams darbdavys galės kreiptis į teritorinį „Sodros“ skyrių.
Šis darbuotojui galės skirti išmoką, kuri neviršys 30 proc., šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio.
Tokia išmoka bus skiriama ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.
